Kompensatorische Rechtsfolgen von Immaterialgüterrechtsverletzungen : Rechtslage nach dem litausischen Recht und Überlegungen zu den Umsetzungsaspekten der Richtlinie 2004

LTEuropos Sąjungos valstybės narės nacionaliniuose įstatymuose gali įtvirtinti skirtingus iš intelektinės nuosavybės kylančių teisių gynimo būdus. Tačiau neturtinių teisių ypatybė lemia gan sudėtingą šių teisių gynybą, todėl dažnai vien nacionalinės teisės siūlomų apsaugos priemonių nepakanka arba jos nėra pakankamai efektyvios. Todėl ES 2004 m. balandžio 29 d. buvo priimta direktyva dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonių ir procedūrų, kurią remiantis valstybės narės ėmėsi intelektinės nuosavybės apsaugos harmonizavimo. Straipsnyje nagrinėjama, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas 2006 m. birželio pradžioje priimdamas autorinių ir gretutinių teisių įstatymą, perkėlė ir įtvirtino teisės normas iš minėtos direktyvos. Daroma išvada, jog Lietuvos teisės normose įtvirtintos kur kas palankesnės gynybos priemonės intelektinės nuosavybės teisių turėtojui, nei tai numato minėtoji direktyva. Baiminamasi, jog pilnavertis intelektinės nuosavybės apsaugos harmonizavimas visose valstybėse narėse gali ir neįvykti, kadangi vienose valstybėse narėse jau yra susiformavusios tvirtos tradicijos neturtinių teisių gynybos srityje ir jos nelinkusios keisti šių tradicijų, kitos narės nori išsaugoti tokį teisinį reguliavimą, kuris yra palankesnis neturtinių teisių turėtojui.Reikšminiai žodžiai: Neturtinė žala; Immaterial harm.

ENIn their national legislation the European Union Member States can provide for different remedies, arising from intellectual property. However the traits of non-property rights determine a rather complicated protection of the said rights therefore quite frequently the measures of protection, offered by the national legisltation alone are not sufficient or not sufficiently efficient. Therefore on 20 April 204 the EU adopted the directive on the measures and procedures for protection of intellectual property rights, according to which the Member States took measures for the purpose of harmonization of protection of intellectual property. The article discusses how the Lithuanian legislator, when adopting the Law on Copyrights and the Adjacent Rights in the beginning of 2006, transposed and consolidated the said legal norms from the aforementioned directive. The conclusion is made that Lithuanian legal norms consolidated significantly more favourable remedies for the holder of intellectual property rights, than those foreseen by the Directive. One might fear that the full harmonization of protection of intellectual property in all the Member States could not occur, since in certain Member States strong traditions in the area of protection of non-property rights have already come into existence and such Member States are not inclined to change them, while other Member States strive for retaining the legal regulation, which is more favourable to the holder of non-property rights.