Michailo Čechovo metodo vystymasis Lietuvoje

LT1928 m. M. Čechovas pasiekė tradiciškai suprantamo aktorinio meistriškumo viršūnę, jį realizavo scenoje ir atrado savo siekius atitinkantį dvasinį mokymą – antroposofiją. Jis buvo visiškai pasiruošęs leistis į „Ateities teatro“ paieškas, organiškai sąlygojančias vis intensyvesnį tiek laike, tiek erdvėje perėjimą prie „kūrybos savyje“. Akivaizdu, kad Čechovo darbas multikultūrinėje aplinkoje siekiant kurti „internacionalinį teatrą“ ir jo pedagoginė veikla, išbandant metodo elementus su skirtingų tautybių ir skirtingo mentaliteto mokiniais, tik padarė patį metodą universalesnį ir imlesnį jau počechoviniams teatro ieškojimams. Nusivylęs vyraujančiu „matjerialismu“ Sovietų Sąjungoje ir laisvuose Vakaruose, atrado tinkamą dirvą savo tyrinėjimams naujai atkurtose Baltijos šalyse. „Naujas menas gali gimti tik toje šalyje, kur yra nauja pasaulėžiūra, ir tiktai tos pasaulėžiūros pagrindu. <...>Kuo jaunesnė šalis, tuo daugiau joje galvojama apie kultūrą, tuo daugiau ji turi troškimo, ryžto, vadinasi, – ir galimybių sukurti naują teatrą“, – sakė M. Čechovas laikraščio „Septynios meno dienos“ korespondentui 1932 m. gegužės mėn., ką tik atvykęs į laikinąją Lietuvos Respublikos sostinę Kauną. Kaune, Valstybės teatre ir jo studijoje, kuriems vadovavo režisieriaus draugas ir kolega iš MDT-2 Andrius Oleka-Žilinskas, M. Čechovas pastatė tris spektaklius ir davė 16 įkvepiančių, neužmirštamų pamokų. Aktorių ir studentų entuziazmas leido daug eksperimentuoti, o eksperimentų rezultatus siųsti Georgette Bonner į Paryžių ir formuoti vadinamąjį „Čechovo metodą“.

ENIn 1928 Michael Chekhov in his creative work achieved the peak of (traditionally understandable) actor’s excellence, implemented it on the stage, and found a spiritual teaching – anthroposophy, which fulfilled his aspirations. Thus, Chekhov’s great odyssey searching for his "future theatre" began. This search organically led him towards more and more intense transition of the "creation within himself" in the sense of time and space. It is obvious that Chekhov’s work in the multicultural space when he tried to create the "international theatre", his teaching practice trying different elements of the method with the students of various nationalities and mentality made the method even more universal and receptive for further post-Chekhov theatrical researches. Disappointed in the reigning "matjerialism" both in the Soviet Union and in the free West, he found a suitable soil for his researches in newly founded Baltic states. "New art could be born only in a country which has a new world-view and which recognizes it as the basis. <…>The younger country, the more thinking about culture, and ambition – the more possibilities appear for creating a new theatre", – said Chekhov for the newspaper "Septynios meno dienos" in May of 1932, just after his arrival to Kaunas, the provisional capital of the Republic of Lithuania. In Kaunas, at the State Theatre and its studio, both led by his friend and colleague from MAT–2, Andrius Oleka-Žilinskas, Chekhov staged 3 performances and offered 16 inspiring, unforgettable lessons. Enthusiasm both of actors and young students made it possible to make a lot of experiments and send their results to Georgette Bonner in Paris for starting to fix the so-called "Chekhov’s method".