LTKasdienybė yra austa iš daugybės gestų bei veiksmų susijusių su žmonėmis ir jų fizine aplinka. Ir klaidingai atrodytų, kad ji yra nekintanti. Senieji ūkininkavimo būdai, maisto gaminimas, rūpinimasis namais patenka į užmarštį. Lydintys tai vaizdai, skoniai, kvapai, garsai pasidaro neryškus, likdami nostalgiškų vaikystės ir paauglystės prisiminimų dalimi. Kadaise svarbių praktinių įgūdžių praradimas ir keitimas juos naujais yra natūralus perėjimas į modernybę. Panašiai kaip keisti senuosius įrankius, šiuolaikiniais prietaisais. Straipsnis yra skirtas virtuvės istorijoms nugirstoms Trakuose tyrimų metu. Šis tekstas tai bandymas papasakoti apie tai, kas dažniausiai prasmunka tarp žodžių.
ENDaily life is woven from a variety of gestures and actions related to human beings and their physical environment. However, it is only seemingly unchanged. The old ways of farming, cooking, taking care of the house are falling into oblivion. The accompanying them images, tastes, smells, sounds are blurred, while still being a part of the nostalgic memories of childhood and adolescence. The loss of once important practical skills and replacing them with new ones is a natural part of going into modernity. Also the same as replacing the old tools with the modern devices. This article is devoted to kitchen bits of overheard stories during research in Trakai. The text is an attempt to tell about things which usually defies words.