Pilietinės visuomenės įžvalga Lietuvoje

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėPilietinės visuomenės įžvalga Lietuvoje
AutoriaiŠiliauskas, Saulius
KnygojePilietinė visuomenė: politikos įpilietinimo projekcijos . 2006, P. 121-136
Reikšminiai žodžiai
LTPilietinė visuomenė; Organiškoji visuomenė
EN
Santrauka / Anotacija

LTPilietinės visuomenės problemų analizė Lietuvoje ne visada adekvačiai atspindėdavo jos realaus funkcionavimo poreikius. Respublikoniškojo pilietiškumo tradicija skirtinguose pilietinės visuomenės tapsmo, jos refleksijos etapuose nustelbdavo liberalios pilietinės visuomenės idėjas. Pilietinės dorybės samprata įvairiais pavidalais aptinkama A. Volano darbuose XVI a., tautiniame sąjūdyje XX a. pradžioje, Lietuvos Respublikoje (1918–1940). Nacionalizmas ir autoritarizmas tarpukaryje komplikavo pilietinės visuomenės tapsmą. M. Römeris, S. Šalkauskis, romuviečiai plėtojo individo, visuomenės ir valstybės skirties aspektus korporatyvizmo, organiškos valstybės teorijose. Okupacijos metais pasireiškusi rudimentinė pilietinė visuomenė, prasidėjus tautiniam atgimimui, lėmė opozicinės valstybei pilietinės visuomenės įsigalėjimą politiniame diskurse ir realiame gyvenime. Lietuvių išeivijoje krikščioniškosios srovės atstovų politiniame mąstyme atsekamos sąsajos su paveldėta respublikoniška pilietinės visuomenės tradicija. Liberalų publicistiniuose ir teoriniuose svarstymuose pilietinės visuomenės problemos atsidūrė „paraštėse“. Liberalios pilietinio visuomeniškumo tradicijos silpnumas Lietuvoje suponavo pagrindinio pilietinės visuomenės „elemento“ – laisvo piliečio sampratos nebrandumą. Šiandieninių pilietinės visuomenės kūrimo uždavinių efektyvus sprendimas įmanomas kūrybiškai atgaivinus respublikoniškos tradicijos palikimą ir jį harmonizavus su liberalios pilietinės visuomenės tradicijos vertybėmis ir idealais. [Iš leidinio]

ENAnalysis of civil society problems in Lithuania has not always adequately reflected its real needs. Republican public spirit traditions in different stages of the process of becoming a civil society and its reflection would obscure the ideas of liberal civil society. Various forms of the conception of civil virtue are found in 16th century works of A. Volanus, the national reform movement in early 20th century, and in the Republic of Lithuania (1918-1940). Nationalism and authoritarianism in the interwar period complicated the process of becoming a civil society. M. Römeris, S. Šalkauskis and Romuva followers developed the aspects of relations among an individual, society and state in corporativism and organic state theories. Upon the start of national revival, a rudimentary civil society that emerged during occupation determined the establishment of a civil society opposed to the state in politics and real life. The political beliefs of Lithuanian Christian emigrants are related with inherited Republican civil society traditions. Civil society problems were placed "in the margins" of liberal publicist and theoretical discussions. The weakness of liberal public spirit in Lithuania suggested immaturity of the conception of a free citizen, the main element of civil society. Effective development of civil society today could be facilitated by revival of Republican traditions and its harmonisation with the values and ideas of liberal civil society.

ISBN9955-18-151-6
Mokslo sritis
Susijusios publikacijosUkmergės dūmos veikla ir pilietiškumo raiškos savivaldoje lygmuo / Arūnas Astramskas. Istorija. 2013, Nr. 91, p. 31-51.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/5473
Atnaujinta2013-04-28 16:15:16
Metrika Peržiūros: 9