Exploring the effects of remittances on Lithuanian economic growth

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Exploring the effects of remittances on Lithuanian economic growth
Alternative Title:
Perlaidų įtakos Lietuvos ekonominiam augimui tyrimas
In the Journal:
Inžinerinė ekonomika [Engineering Economics]. 2014, 25 (3), p. 250-260
Keywords:
LT
Perlaidos; Kapitalas vienam darbuotojui; Kointegracija; ARPV metodas; Granger priežastingumo testai; Ekonominis augimas; Lietuva.
EN
Remittances; Capital per worker; Cointegration; ARDL approach; Granger causality tests; Economic growth; Lithuania.
Summary / Abstract:

LT[...] Straipsnyje analizuojamas Lietuvoje gaunamų perlaidų vaidmuo atsižvelgiant į tai, kad šia tema yra paskelbta mažai darbų. Perlaidų vaidmuo Lietuvoje nagrinėtas kitokiu aspektu. Šiame darbe tiriama perlaidų įtaką vieno darbuotojo išdirbiui Lietuvoje per pasirinktą 1980-2012 metų laikotarpį. Taikytas papildytas Solow metodas ir ARPV (autoregresinis paskirstytas vėlavimas), kad būtų išnagrinėtas kointegracijos ryšys ir vėliau įvertinta ilgalaikė ir trumpalaikė įtaka bei priežastinis priklausomumas. Prieinamų Pasaulio Banko duomenų, siekiant gauti informacijos, reikalingos kintamiesiems nustatyti, yra gan mažai. Šiai kliūčiai pašalinti, mes siūlome apytikslį metodą, kaip surinkti trūkstamus duomenis. Asmeninių perlaidų atveju, mes naudojame eksponentines krypties funkcijas, kaip tinkamiausias, norint priartinti perlaidų duomenis per 1980-1992 ir 2012 metų laikotarpį. Panašus metodas naudojamas norint priartinti BVP duomenis (dabartinėmis kainomis) per 1980–1989 metų laikotarpį, taip pat suformuoti bendrojo pagrindinio kapitalo duomenis apie akcinį kapitalą per 1980–1994 metų laikotarpį. Taip pat naudojama polinominė krypties funkcija, kad būtų priartinti BVP duomenys (konstanta 2005 USD) 1980–1994 metų laikotarpiui. Vėliau, rezultatai rodo, kad vieno darbuotojo išdirbis, kapitalas vienam darbuotojui ir perlaidos yra kointegruotos. Perlaidos prisideda maždaug 0,02 % ir 0,04 % prie vieno darbuotojo išdirbio per ilgą ir trumpą laikotarpį. [...].Todėl tolesnis tyrimas, su tam tikru analizės metodu, gali patvirtinti (arba ne), čia pateiktus rezultatus, o vėliau paskatinti daugiau diskutuoti apie naudotus metodus ir plačiai pagrįstą perlaidų vaidmenį Lietuvos ekonomikoje. Galiausiai, šiame darbe pateikiama alternatyvi struktūra ir metodas, kaip įvertinti ilgo ir trumpo laikotarpio perlaidų įtaką ir priežastingumą, kadangi paskutiniuoju atveju, teigiamos koreliacijos nebūtinai pakanka priežastingumui. Tačiau, empiriniai rezultatai gali būti prieštaringi ir todėl paneigiami esant įspėjimams, kurių ribose atliekama analizė. Šia pastaba mes skatiname tolesnius debatus, svarstymus ir diskusijas, o esant patikimesniems bei vienodiems duomenims, sutinkame, kad panaudojus šią struktūrą ir metodą, rezultatus galima pagerinti. [autoriaus santrauka]

ENWe explore the effect of remittances on the output per worker in Lithuania over the sample period 1980–2012. We use the augmented Solow approach and the ARDL bounds procedure to examine the cointegration relationship and subsequently estimate short-run and long-run effects, and the causality nexus. The data available in the World Bank database for the required variable are relatively small for the analysis. To overcome this constraint, we plot data of the respective variables and use appropriate trend functions to approximate data for missing years. For remittances, we use the exponential trend function as the best fit to approximate data for remittances over the period of 1980–1992 and 2012. Similar approach is used to approximate data for GDP (at current prices) for the period of 1980–1989 and gross fixed capital formation for the period of 1980–1994 to build the capital stock data. Further, we use the polynomial trend function to approximate data for GDP (constant 2005 USD) for the period of 1980–1994. Within the necessary caveats, our results show that output per worker, capital per worker and remittances are cointegrated, and remittances contribute about 0,02 % and 0,04 % to output per worker in short-run and long-run, respectively, and the capital share is around 0.50. We note a bidirectional causation and hence a mutually reinforcing effect between capital per worker and output per worker, and a unidirectional causation from remittances to output per worker, duly supporting the remittances-led growth hypothesis in Lithuania. However, our results are not unambiguous due to data constraints. In this regard, further research will supplement and give more insights to the results and outcomes of this paper. [From the publication]

ISSN:
1392-2785; 2029-5839
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/54710
Updated:
2020-10-05 15:45:45
Metrics:
Views: 79    Downloads: 2
Export: