Pilietinės visuomenės sąvokos rekonstrukcija

LTPilietinės visuomenės ir analitinis, ir praktinis matmenys nuolat kinta. Naujos analitinės perspektyvos priklauso nuo to, kiek pavyksta pažengti rekonstruojant pilietinės visuomenės sąvoką. Čia dėstomas rekonstrukcijos atvejis įvertina pokomunistinės raidos aplinkybes ir remiasi E. Gelnerio ir A. B. Seligman samprotavimais apie pilietinę visuomenę. Pilietinės visuomenės sąvoka rekonstruojama išryškinant kelias pilietinės visuomenės dilemas: nepolitiškumą - politiškumą; sistemiškumą antisistemiškumą; demokratiškumą – nedemokratiškumą; konsoliduotumą – fragmentiškumą; lokalumą – globalumą. Šio bandymo rekonstruoti pilietinės visuomenės sąvoką svarbiausias motyvas akcentuoja pilietinės visuomenės politinės komponentės būtinybę. Pilieitnės visuomenės politinės sąsajos sukuria subpolitikos arba ne-valstybinės politikos reiškinį. Rekonstruota pilietinės visuomenės sąvoka implikuoja du netapačius, bet sinchroniškus vyksmus: pilietinė visuomenė nesukuriama íš viršaus“, tačiau ji nėra tik savikūros (iš apačios“) rezultatas; pilietinė visuomenė yra nepriklausoma nuo valstybės, bet sąveikaujanti su valstybe. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pilietinė visuomenė; Politiškumas; Demokratiškumas; Antisistemiškumas.

ENBoth the analytical and the practical dimensions of the civil society are in constant flux. New analytical perspectives depend on the success of the reconstruction of the concept of the civil society. The reconstruction case under examination here takes into account the circumstances of post-communist developments and relies on Ernest Gellner’s and Adam B. Seligman’s insights on civil society. The concept of the civil society is reconstructed by focusing on several dilemmas of the civil society: apoliticism vs. political participation; pro-systemic vs. anti-systemic activities; democratic vs. undemocratic processes; consolidation vs. fragmentation; and localism vs. globalism. The main theme in this attempt at reconstructing the concept of the civil society emphasises the necessity of the political component of the civil society. The political links of the civil society engender the phenomenon of sub-politics or non-state politics. The reconstructed concept of the civil society implies two distinct but synchronic processes: civil society may not be created from above (the “top-down” approach); however, it is not the outcome of self-creation (the “bottom-up” approach) alone either. Civil society is independent from the state; however, it interacts with the state.