Vaišių dainos

LTLietuvių vaišių dainos neturi griežtai apibrėžto atlikimo laiko ar erdvės. Kartu su kitomis liaudies dainomis jos buvo dainuojamos pačiomis įvairiausiomis progomis: šeimos ir kalendorinėse šventėse, švenčiant sezoninių darbų pabaigtuves, kitokiuose žmonių susibūrimuose namie ir viešumoje. Apibendrintai tariant, visas vaišių dainas vienija nuotaika, kylanti iš žmones džiuginusių šventinių ar proginių gimimų ir kaimynų susitikimų prie vaišių stalo, neabejotinai pasižymėjusių savita, tradiciškai iš kartos į kartą besikartojančia buvimo draugėje kultūra. Leidinyje pristatomos vaišių dainos užrašytos XIX a. - XXI a. pradžioje visuose šalies regionuose, taip pat lietuvių gyvenamose vietovėse už dabartinės Lietuvos ribų - Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos teritorijose. Didžiąją vaišių dainų katalogo dalį sudaro Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos rankraštyno fonduose saugomos dainos, taip pat įtraukta Vilniaus universitete esančių folkloro rankraščių medžiaga. Nemažą dalį sudaro iš XIX-XX a. spausdintų šaltinių - liaudies dainų rinkinių, įvairių folkloro žanrų publikacijų, periodikos leidinių, vadovėlių ir t. t. - surinktos vaišių dainos. „Vaišių dainose", kaip ir ankstesnėse Lietuvių liaudies dainų katalogo knygose, pateikta dainų klasifikacija pirmiausia skiriama visiems lietuvių tradicinės kultūros tyrinėtojams: folkloristams, etnologams, kultūrologams, istorikams, humanitarinių bei socialinių mokslų studentams. Tikimės, kad ši knyga taps vertingu šaltiniu lyginamosioms folkloro ir tarpdalykinėms studijoms, taip pat visiems besidomintiems suteiks kultūrinės informacijos apie lietuvių vaišių bei vaišingumo tradicijas, jų kaita ir atspindžius folklore.

EN[...] The Catalogue of Feast Songs includes the oldest songs encountered in the earliest publications of Lithuanian folk songs as well as significantly newer songs, composed and made popular in the 20th century. The chapter of feast songs in the Catalogue of Lithuanian Folk Songs is organized according to a thematic principle. Songs about spreads on tables or in inns, about family and neighborly gatherings that took place on various occasions are systematized here. The predominant motifs of feast songs include: preparation of the feast, the invitation, welcoming, feeding and seeing-off of the guests; brewing of beer from barley or hops; encouraging guests to help themselves; visiting relatives and neighbors; the generosity of the hosts; thanking the hosts for the feast etc. In feast songs much attention is devoted to warm and friendly relations with relatives and neighbors. The bounty of food and drink, as well as the merry-making of the guests and various pranks are also often sung about. An especially popular theme is that of home-made beer, a traditional Lithuanian drink. Feast songs abound with humor, vivid hyperboles and personifications. Lithuanian feast songs do not have a strictly defined time and space of performance, they do not belong to ritual folklore. These songs (together with other folk songs) were sung on a wide range of occasions: family and calendar celebrations (weddings, baptisms, name days, Easter, Pentecost, Midsummer and others), upon the completion of seasonal work (haymaking, rye harvesting and others), and at various gatherings of people in homes and inns. [...].