Egzistencija, prasmė, tobulumas: aristoteliški gyvenimo prasmės apmąstymai
LTKnygoje gyvenimo prasmės klausimas naujai apmąstomas Aristotelio teleologijos kontekste. Viena svarbiausių monografijos tezių, jog modernybės ir modernios savivokos centre slypi prasmės entropijos, arba prasmės prarasties, fenomenas. Atsispyrus nuo Albert’o Camus ir Martino Heideggerio darbų kritikos, monografijoje įrodinėjama, kad jų pateikta egzistencijos laikinumo samprata yra ribota ir dėl to turi būti naujai apmąstoma kitokių filosofinių prielaidų šviesoje. Teigiama, kad šias prielaidas geriausiai galime artikuliuoti pasitelkdami Aristotelio filosofiją. Alasdairo MacIntyre’o modernybės kritikos, praktikos ir tradicijos koncepcijų analizė suteikia teorinį pagrindą monografijoje plėtojamoms egzistencijos, prasmės ir tobulumo sampratoms. Nepaisant to, kad ikikalbinė egzistencija yra ankstesnė nei subjektą kuriančios prasmės struktūros, teleologiškai suprastos ontologijos požiūriu prasmė yra pirmiau egzistencijos. Žmogiškos būties formoje slypintis tobulumo potencialumas ir jo aktualizacija suteikia prasmę egzistencijai. Graikiškosios tobulumo (aretē) sampratos teorinės interpretacijos šviesoje analizuojama modernaus meno samprata. Immanuelio Kanto ir Friedricho Nietzsche’s diskusija apie meno ir genijaus prigimtis leidžia kelti meno kaip prasmės struktūros, turinčios savo vidinius tobulumo standartus, problemą. Šios filosofinės diskusijos kontekste analizuojamas Wolfgango Amadeus Mozarto gyvenimas ir kūrybinis genijus.
ENThis book analyses the meaning of life within the context of Aristotle's teleology. One of the most important theses of the study is that the phenomenon of entropy of meaning, or the loss of meaning, lies in the centre of modernity and modern identity. Through the critique of works by Albert Camus and Martin Heidegger, the monography argues that their understanding of the temporality of existence is limited and should be thought over using different philosophical presumptions. It is said that these presumptions can be best articulated through the use of Aristotle's philosophy. The concepts of existence, meaning and perfection developed in this monography are based on the analysis of Alasdair MacIntyre's critique of modernity and his concepts of practice and tradition. From the teleologically understood ontological point of view meaning is above existence, despite the fact that pre-linguistic existence had developed earlier than the structures of meaning creating the subject. What gives meaning to the existence are the potential of perfection and its actualisation, rooted within the form of a human being. In light of the theoretical interpretation of the Greek concept of perfection (aretē), the monography analyses the concept of modern art. Immanuel Kant's and Friedrich Nietzsche's discussion on the nature of art and a genius allows to raise the idea of art as a structure of meaning, with its own internal standards of perfection. The life and creative genius of Wolfgang Amadeous Mozart is analysed in the context of this philosophical discussion.
