LTStraipsnis skiriamas gana naujai pasaulinei tendencijai – „žaliajam verslui“. Tyrimo tikslas dvejopas: pirmiausia, išaiškinti „žaliojo verslo“ sampratą ir, antra, patikrinti hipotezę, kad „žaliojo verslo“ idėjų skirtumus įvairiose šalyse daugiausiai lemia nacionalinės ekonomikos raidos ir visuomenės sąmoningumo ypatumai. Straipsnyje lyginamos ir gretinamos visuotinai pateikiamos „žaliojo verslo“ sampratos, paaiškinami skirtumai tarp „žaliojo verslo“ ir „darnaus verslo“, apibrėžiami pagrindiniai verslo tapimo „žaliu“ veiksniai, aptariama, ką reiškia būti „žaliuoju“ ir kokia verslo veikla laikoma „žaliąja“. Antrajam tyrimo tikslui pasiekti naudotas kiekybinis empirinis tyrimo metodas – respondentų apklausa, išsiunčiant klausimyną elektroniniu paštu arba įteikiant tiesiogiai. Apklausą vykdė Lietuvos ir Airijos mokslininkai. Surinkti pirminiai duomenys apdoroti SPSS programa ir ištirti koreliacinės analizės metodu. Tyrimas parodė didelius supratimo apie „žaliąjį verslą“ skirtumus Lietuvos ir Airijos įmonėse, pirmieji „žaliajame versle“ matė daugiau išlaidų nei naudos, o antrieji demonstravo suvokimą, kad „žalias verslas“ teikia naujas galimybes pajamų augimui.
ENThe paper deals with the relatively new worldwide trend of adding a "green" slant to business. The purpose of the research was twofold: firstly, to clarify the definition of "green business", secondly, to test the hypothesis that the differences in business penetration by "green" ideas in various countries are to a large extent determined by national specifics in terms of economic development and public consciousness. Authors compare and contrast the commonly found definitions of "green business", clarify a distinction between the "green business" notion and that of "sustainable business", define the main agents of the business "greening" trend, discuss what it means to be "green" and what business practices qualify it as "green". A quantitative empirical research method – a survey via a questionnaire distributed to respondents by e-mail or handed in directly – was used for the second purpose of the study. The survey was conducted by the authors in Lithuania and Ireland. The collected primary data were processed with the SPSS program and analysed by methods of correlation analysis. The research has revealed considerable differences in the "green" attitudes and practices of Lithuanian and Irish companies, the former being more concerned with costs than benefits of becoming "green", and the latter demonstrating awareness that being "green" opens new revenue-raising opportunities.