Vilniaus viešosios bibliotekos dienoraštis, 1910-1911

• Researchgate.net: knygos tekstas

LTParengti šią publikaciją paskatino siekis į mokslinę apyvartą įtraukti tekstą, turintį ir oficialaus pragmatinio dokumento, ir raštijos pirmuoju asmeniu, bruožų. Kaip minėta, kartais Dienoraščio autorius pareiškia savo nuomonę vienu ar kitu klausimu. Tai didina šio šaltinio, kuris tampa ne tik instituciniu dalykiniu dokumentu, bet ir egodokumento su būdingu autobiografiniu, dažnai paslėptu pasakojimu, bruožų turinčiu rankraščiu, vertę. Kita vertus, mažai turime skelbtų tekstų rusų kalba, priskirtinų egodokumentams. Dienoraštis yra svarbus ir kaip paskutinio VVB istorijos laikotarpio šaltinis, atskleidžiantis komplikuotas krašto administracijos pastangas puoselėti ir plėtoti rusų kultūrą, atsigręžiant į posukiliminę „lenkiškų pradų slopinimo“ ir „rusiškų šaknų gaivinimo“ programą skatinti rusišką savimonę daugiakalbėje ir daugiakultūrinėje Vilniaus aplinkoje. Iš pirmo žvilgsnio Dienoraštis yra nuobodus pasikartojančių įvykių, statistinių duomenų, susijusių su skaitytojais ir jų skaitomomis knygomis, tarp kurių vyrauja leidiniai rusų kalba, vardijimas. Tačiau ši monotonija itin gerai atspindi VVB, kuri taip ir netapo nei krašto ar regiono, nei valstybine ar moksline, nei už gyventojų mokesčius išlaikoma miesto biblioteka, situaciją. Dienraštis akivaizdžiai rodo, kad aptariamu laikotarpiu VVB iš esmės buvo rusiška viešoji biblioteka, menkai integruota į Lietuvoje besiformuojančią pilietinę visuomenę.Knygą sudaro įvadinis straipsnis „Vilniaus viešoji biblioteka ir jos metraštininkas Vasilijus Demidovskis“, faksimilinė Dienoraščio publikacija, Dienoraščio teksto rusų kalba perrašas ir komentarai rusų kalba, Dienoraščio teksto vertimas į lietuvių kalbą (su komentarais lietuvių kalba), atrinktų svarbesnių Dienoraščio ištraukų vertimas į anglų kalbą (vertė Laimantas Jonušys), santrauka anglų kalba, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės. Be faksimilinės publikacijos, knyga gausiai iliustruota. Pagrindinis iliustracijų atrankos principas buvo jų turinio ir/ar sukūrimo laiko sąsaja su 1910–1911 m. Vilniaus miesto viešuoju gyvenimu bei VVB. Dienoraščio ištraukų vertimui į anglų kalbą buvo atrinkti fragmentai, atskleidžiantys ypatingus įvykius, taip pat Dienoraščio autoriaus poziciją ir autobiografinio pasakojimo elementus. Tekstą anglų kalba iš viso sudaro 27 bibliotekos darbo dienų veiklos aprašymas: po 7 lapkričio ir gruodžio, 11 sausio ir 2 vasario mėnesių dienas. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Vasilijus Demidovskis; Vilnius; Viešoji biblioteka; Dienoraštis; Egodokumentai; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Senienų muziejus; Carinė Rusija; Vasilijus Demidovskis; Vilnius; Public library; Diary; Egodocuments; Museum of antiques; Tzar Russia.

ENOn november 1st, 1910, Vilnius Public library (VPL), opened in 1867, started its Diary (russian Дневник). it is kept at the Manuscript department of Vilnius university library. Diary, as an important source for history of reading, was mentioned by Polish librarian and scholar Stanisław Lisowski, but not yet investigated. Preparing annual and monthly reports to the Vilnius district education committee can be presumed as an aim of documenting everyday life of VPL in the Diary. However, it so happened that the author of the Diary, being an educated and even intelligent person, also added his own opinions on some matters. so the egodocumental (the original first person narrative) elements of the Diary and this subjective version with a disguised autobiographical narrative, was a subject of the research of this book as publication of historical source. The book consists of the introductory article “Vilnius Public library and its chronicler Vasily Demidovsky”, a facsimile publication of the Diary, transcription of the Diary text in Russian and commentary, translation of the Diary text into Lithuanian, translation of more important excerpts of the Diary into English, and explanatory material. our research has established that the Diary was written by a member of the VPL commission, orthodox priest, educator Vasily Demidovsky (Василий Ананьевич Демидовский). born in Poltava, where he graduated from an orthodox seminary and later from Kiev Theological academy, he arrived in Vilnius from Vitebsk around 1908. He started working as a VPL librarian, for the annual salary of 1,000 roubles, on September 21st, 1910.He was employed aft er winning a competition at which he overcame two competitors: historian and orthodox priest Grigory Kipriyanovich (Григорий Якoвлевич Киприяновичь) and educator Alexander Vrutsevich (Александр Софронович Вруцевичь). Presumably, the decision by the Protector of Vilnius Educational District Grigory Levitsky (Григорий Васильевич Левицкий) to choose Demidovsky for the job in VPL was determined by the fact that he had previous experience as a librarian at the Fundamental Library of the Poltava Seminary. Demidovsky could have held this office between 1871 and 1889. The Diary was written in exactly three months. Its structure is not complicated, the author was writing according to a preconceived plan or a stated task to record statistical information about visits of the readers and the books handed to them. At the end of every month, generalized statistical information is provided. The author is loyal to the VPL leadership, supportive of his peers and also religious, as he praises God after starting a new page of the Diary after the Christmas and New Year holidays. Regularly filled in, resembling a chronicle of an ecclesiastic institution, the Diary was abruptly discontinued on February 2nd, 1911, because of the sudden death of the author on February 3rd. Therefore it can be assumed that the Diary is not part of a larger document, as there are no data either about its continuation or about earlier attempts to describe the everyday life of VPL in such a form.The Diary demonstrates that VPL was established as a pillar for Russian imperial ideology to create new identity in the so called North-West region of the Russian Empire. New identity being created not just by administrative means, but by cultural and educational ones and according the doctrine of “reclaiming Russian origins”. From late 19th to early 20th century VPL generally became a “Russian” library in its customer focus. The author of the Diary often can be identified as a censor who decided which readings are appropriate and which are not. Obvious tendencies towards Russian literature are clear. The library was good as a keeper of Russian cultural and historical memory of the empire. The author of the Diary also provides a lot of little known information about self-consciousness of the inhabitants of Vilnius, who were readers of the Library. It is important in research for that sort of library diaries, daybooks, journals, memoirs and correspondence of librarians and other historical sources, also called egodocuments, containing elements of first-person narrative in Lithuania, as well as in other countries of East, Central and North Europe. [From the publication]

• Komunikacija / Communication
• Istorija / History