Michał Węsławski - biografia prezydenta Wilna w latach 1905-1916

LTVilnius - miestas, kuris kažkada buvo Abiejų Tautų Respublikos antroji sostinė, kuris po III padalijimo tapo Rusijos imperijos dalimi. Netekęs administracinės ir civilinės svarbos, tapo karine tvirtove, o vėliau gubernijos, tačiau provincijos, garnizono miestu. ХIХ-XX amžių sandūroje buvo apleistas ir atsilikęs, prie to prisidėjo ir jo tyčinis degradacijos procesas, vykęs po 1863 metų sausio sukilimo. Per 1905 metų rinkimus, Vilniaus prezidentu tapo žinomas ir gerbiamas teisininkas, o nuo 1897 metų dviejų iš eilės kadencijų tarybos narys Michał Węsławski (1849-1917). Po kelių dešimtmečių pertraukos jis buvo pirmasis lenkas, kuri carinė valdžia pripažino prezidento poste. Tai atsitiko dėl trumpojo atšilimo, sekusio po Rusijos-Japonijos karo (1904) ir revoliucijos (1905). Lenkų bendruomenė nusprendė perimti savivaldybių institucijas (miesto tarybą ir Magistratą) tikslu gauti teisines galimybes spręsti apie miesto, kurio jautiesi šeimininkais, pakeitimus. Michał Węsławski ir keliolika jo bendraminčių ėmėsi Vilniaus „europeizacijos“, norėdami pasiekti civilizacijos laipsnį, prilygstantį tuometiniams techniniams - urbanistiniams pasiekimams. M. Węsławski, kuris vėliau buvo dar du kartus išrinktas prezidentu, atsisakydamas teisinės praktikos, visiškai atsidavė savivaldybės darbui. Tai buvo svarbiausias laikotarpis jo gyvenime, bet tuo pačiu mažiausiai žinomas ir mažiausiai išnagrinėtas, netgi marginalizuotas visuose bandymuose kurti jo biografiją. Iki 1916 metų jis buvo miesto tarybos vadovas, kai vokiečių okupacijos metu per I pasaulinį karą atsistatydino, negalėdamas toliau vykdyti savo funkcijos ribotomis sąlygomis.M. Węslawskio prezidentūros tęstinumas 1905-1916 metais buvo nutrauktas dėl tris su puse mėnesio trukusios Valstybės Dūmos nario kadencijos, o vėliau 17 mėnesių dėl veiklos sustabdymo ryšium su baudžiamosios bylos iškėlimu Magistrato pareigūnams po finansines aferos atskleidimo. Per visas kadencijas Vilniaus savivaldybė buvo Rusijos nacionalistų, siekusių pašalinti lenkus iš miesto valdžios, atakų tikslu. Kai M. Węsławski ėjo vyriausybės įstaigų vadovo pareigas, kartu su savo bendradarbiais parengė svarbiausių komunalinių investicijų įgyvendinimo strateginį planą. Šiam tikslui buvo imtasi sunkių pastangų gauti leidimą užsienio paskolų obligacijoms, kovota su daugybe apribojimų ir priešišką valdžios iš Sankt Peterburgo poziciją. Planas pasiimti keletą milijonų paskolos vandens tiekimo ir nuotekų sistemoms, elektros tramvajams, dujų gamyklai, elektrinei ir moderniai skerdyklai statyti buvo Rusijos valdžios apribotas tik pirmuoju sumanymu. 1913 metais pradėta investicija buvo nutraukta dėl karo, o dalis paskolos pinigų dingo. Visą laiką kritikuojamos „lenkiškosios" miesto valdžios, taip pat po nepriklausomybės atgavimo, buvo prastai vertinamos ir vadinamos „tik vietos valdžios šešėliu „, blogai veikiančiu caro administracijos valdžios organu. Tačiau pagrindinės Vilniaus plėtros strategijos nuostatos, sukurtos M. Węslawskio komandos, su mažais pokyčiais buvo tęsiamos tarpukariu. Michalo Węslawskio biografijos dešimtys faktų atkuria ano meto realybę ir jo artimiausią aplinką. Skyrius, skirtas jo darbui vietos savivaldybėje, taip pat yra įdomus indėlis j Vilniaus monografiją.

ENThe activities of the Council and City Board of Vilnius during the annexation has not been properly developed so far. Treated as the tsarist authority it was beyond the reach of interest to the Polish, Lithuanian and Russian scholars. Therefore, in the scientific literature, almost all the successive presidents of the city from the late nineteenth and the early twentieth century have not been named. Noticeable is the fact that in 1905, in a partially democratic elections, a Pole - Michał Węsławski was appointed to this position. He was elected twice more, so the function is held by him for eleven years. During this period, Vilnius was developing according to own capabilities. Visiting the Lithuanian capital today, we can see the traces of that development. Michał Węsławski (1849-1917) was also a member of the Second State Duma, where he was elected a president of the Circle Constitutionalists Poles from Lithuania and Russia. A great number of Polish cultural-educational institutions that were created after 1905 in Vilnius, do not take place without his active participation. Son of insurgent of 1863, along with his brother and his wife, enrolled permanently in maintaining Polishness in the boundaries of the Russian Empire. This contribution to the Michał Węsławski's biography, is an attempt to fill a gap in that first researching area. This work was created by assembling in one place most of the scattered information in the literature. It was also enriched by the source material and iconography made available to the author by the descendants of the title character. The terms "outstanding" or "great" were avoided when preparing the work. Michał Węsławski was treated as a normal man. He is treated in the form neither "white" or "black". [...].