Valstybės ir visuomenės socialinių prioritetų sanglauda

LTEfektyvus socialinės sferos valdymo mechanizmas, būdingas modernioms valstybėms, užtikrina kryptingą socialinę politiką, adekvačią atviros demokratinės visuomenės perspektyvai. Galutiniu siekiu eurointegracinio vystymosi kontekste laikytinas teisinės socialinės valstybės kūrimas ir funkcionavimas. Globalizacijos iššūkiai stimuliuoja socialinės valstybės adaptavimo naujose sąlygose būtinumą. Postsocialistinės socialinės valstybės modelio modernizavimas turi užtikrinti socialinį saugumą labiausiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių atžvilgiu. Strateginių socialinės valstybės principų pasirinkimas būdingas taip pat ir politinės, socialinės ekonominės transformacijos keliu žengiančiai Lietuvai. Socialinio kompromiso siekimas verčia valstybę ir visuomenę tapti dinamiškomis, nuolat balansuoti teisėkūros tapsme kintančių jėgų ir interesų santykiuose ir jų įtakoje pastoviai reformuoti bei tobulinti socialinio saugumo struktūras, tinklus etc. Kiekviena nauja reforma reiškia naują socialinę sutartį gilinant socialinę gyvenimo kokybę bei visuomenės konsolidacijos laipsnį. Nepriklausomos Lietuvos raida liudija, kad socialinė politika kol kas netapo socialiai priimtina ir pakankamai orientuota socialiai remtinų grupių atžvilgiu. Pastarojo laikmečio jos vystymo tendencijos nerodo pozityvios socialinės atskirties įveikos bei socialinio stabilumo užtikrinimo formalių valstybės socialinio rėmimo programomis, būdais ir priemonėmis. [Iš leidinio]

ENAn effective social control mechanism typical of modern countries ensures a purposeful social policy adequate for the perspective of open democratic society. The development and functioning of a social rule of law is considered the ultimate objective in the context of Euro-integration. Globalisation challenges promote the need for adaptation of a social state to new conditions. Modernisation of the model of a post-socialist social state must ensure social security of the most vulnerable social groups. Selection of strategic principles of a social state is also observed in Lithuania that is on the path of political and socio-economic transformation. The search for a social compromise makes a state and society become dynamic, balance in the relationship between changing legislative powers and interests and regularly reform and improve social security structures, networks, etc. Each new reform means a new social agreement on improving the quality of social life and public consolidation. The development of independent Lithuania shows that social policy has not yet become socially acceptable and sufficiently orientated towards welfare recipients. Recent development trends show no positive results in narrowing the social gap and ensuring social stability by formal state social support programmes, means and measures.