LTPublikacijoje analizuojama nelegalaus darbo problematika Lietuvoje. Ekonominės krizės metais ji sulaukė daug žiniasklaidos dėmesio, naujos teisinės iniciatyvos griežtino atsakomybę už nelegalius darbo santykius. Šešėliuose dirbantys darbuotojai atsidūrė dėmesio centre, tačiau tas matomumas padarė neigiamą įtaką pažangiai teisėtvarkos raidai. Šešėlinio darbo strategijos metė iššūkį valstybės hegemonijai ir sėkmingai kuriamos modernios valstybės vizijai. Nelegalaus darbo strategijos nebuvo atsakas į finansų krizę, tačiau kova su šešėliniais darbuotojais tapo politiniu atsakymu į krizę. Atsižvelgiant į šią situaciją buvo atliktas etnografinis tyrimas, pagrįstas giluminiu interviu su nelegaliais darbuotojais. Darbe analizuojamas posocialistinis šešėlinis ekonomikos sektorius, sutelkiant dėmesį į priešingas šešėlinių darbuotojų ir valstybės atstovų pozicijas. Konstatuojama, kad kampanijos prieš nelegalų darbą neturės ilgalaikio poveikio, nes vietinės (nerašytos) normos, įsišaknijusios artimoje socialinėje aplinkoje, daro didesnį poveikį žmonių kasdienei praktikai nei nacionalinė teisė. Etnografinis tyrimas atskleidžia, kad trys veiksniai lemia darbuotojų apsisprendimą dirbti nelegaliai: socialinis nesaugumas, marginalizacija ir cinizmas. Į šešėlinio darbo rinką skirtingomis aplinkybėmis įsitraukia ir benamiai, ir darbininkai, ir verslininkai. Nepaisant skirtumų, visi jie atsiduria už teisinių valstybės ribų ir suvokia savo gyvenimą kaip opoziciją oficialiai visuomenei.
ENThe publication analyses illegal employment in Lithuania. This issue had attracted a high level of media coverage during the economic crisis, and new legislative initiatives tightened the responsibility for illegal employment relationships. The underground economy had been brought into the spotlight, however, such publicity had a negative impact on the development of law and order. The hegemony and vision of a successful modern country had been challenged by informal work strategies. Such strategies were not the responses to the financial crisis, however, the fight against underground workers became the political response. In view of this situation, an interview-based ethnographic research was conducted with the illegal workers. The study analyses the post-socialist underground sector, with the focus on the opposing positions of underground workers and state representatives. It states that campaigns against illegal work will not achieve a long lasting effect, as the unwritten codes rooted in the immediate social environment have a bigger impact on everyday practice than the national law. The results of the research reveal the three factors influencing the decision to work illegally: social insecurity, marginalisation and cynicism. People of different social status – from homeless people to workers and businessmen – enter the underground marker under different circumstances. Despite all these differences, all of them work beyond the law, and understand their life as opposition to the official society.