LTRecenzijoje aptariama Virginijos Babonaitės-Paplauskienės parengta studija „Kelionė į Algirdo Landsbergio kelionę: Archyvai“ (2014). Studija prisideda prie išeivijos literatūros tyrinėjimų naujos archyvinės medžiagos peržiūrėjimu ir jos sugrupavimu pagal rašytojo gyvenimo datas bei platesnio konteksto komentarais. Dviguba nuoroda į kelionę apibendrina rašytojo likimo trajektoriją, kuri literatūroje įsirėžė romanu „Kelionė“ (1954). Ji kartu išreiškia rūpestį vesti studijos skaitytojus, kad šie plačiau pažintų kalbinei ir kultūrinei nebūčiai pasmerktų, nuo tautos atskirtų, tačiau su ja ir jai prasmingai ištvėrusiųjų likimus. Studijos autorė Landsbergio archyvo medžiagą aptarė kaip dvilypį rašytojo biografijos ir jo kūrybinės, visuomeninės veiklos atspindį. Studijos turinys skilo į dvi pagrindines dalis, pavadintas citatomis iš Landsbergio rankraščių: „Nacionalistiškas kosmopolitas“ ir „Rašymas – lietuviškų vertybių išsaugojimas“. Įvade autorė bendrais bruožais apžvelgė Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomą archyvą, leidinio pabaigoje susumavo svarbiausias Landsbergio gyvenimo ir kūrybos datas. Knygoje išsamiau tyrinėjami rašytojo biografijos faktai ir korespondencija. Tai stiprioji studijos dalis. Tyrinėtoja išryškino kai kuriuos nežinotus faktus, paminėjo nepublikuotus Landsbergio kūrinius. Vis dėlto ne inertiškas konteksto ir kūrybos faktų derinys lemia aptariamos studijos vertę, o pati archyvinė medžiaga. Knygos pabaigoje įdėtos kelios pasakų anūkei Emilijai ištraukos yra savotiškas rašytojo testamentas ateities kartoms.