Paradigmos. Filosofija ir visuomenė

Link to:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos / Books
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Paradigmos. Filosofija ir visuomenė
Authors:
Morkūnienė, Jūratė
Publication Data:
Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2015.
Pages:
232 p
Contents:
Įžanga. Naujoji socialinio pažinimo paradigma — Paradigmos ribų peržengimas — Šiuolaikinio filosofinio pažinimo ištakos — J.-P. Sartreas ir naujosios subjektyvumo sampratos pradžia — Struktūralizmo filosofijos tikslai — Naujojo subjektyvumo pagrindimas — Filosofijos ir teorinės sociologijos konfliktas — Filosofijos krizė — Sociologijos krizė — Metasociologija ar socialinė filosofija? — Paradigmos „apvertimas“ - naujoji kompleksiškumo paradigma — Metodologinės nuostatos — Atviros sistemos idėja — Integracija, kompleksiškumas, tarpdiscipliniškumas — Socialinio pažinimo tinklas — Projekcijos paradigma — Dabarties teorinio mąstymo metodologija — Filosofinės sąvokos kaip procesas — Filosofinių teorijų tikslumo samprata — Pažinimo atvirumas ir fundamentinės filosofinės teorijos — Integracija - šiuolaikinės filosofijos metodas — Pažinimo adekvatumo problema — Filosofijos misija šiuolaikinėje visuomenėje — Filosofinio pažinimo drama globalumo epochoje — Universitetinės filosofijos paskirtis — Filosofo vaidmuo — Asmenybės pagrindai — Laisvos visuomenės paradigma — Laisvos veiklos prielaidos — Veiklos subjektas — Darbo ir veiklos sąvokos — Susvetimėjimo samprata — Asmenybės pareiga dabarties pasaulyje — Šalies šviesuomenė (inteligentija) — Inteligentija kaip istorinės sąmonės reiškėją ir istorinės atminties saugotoja — Inteligentijos priedermės — „Sveiko proto“ filosofija - elitaristinio mąstymo įrankis — Common sense filosofija — Sveiko proto filosofijos įsitvirtinimas — Visuomenė be filosofijos — Sveiko proto ideologija — Sveiko proto dogmatizmas — Sveiko proto filosofija mūsų realybėje — Atvirumo problema — Atsivėrimas pasauliui — Atvirumas kaip Europos dvasios požymis — Atvira visuomenė kaip atvira sistema — Nacionalinis ir socialinis saugumas: subjekto samprata — Nacionalinio ir socialiniNacionalinio ir socialinio saugumo tapatybė — Saugumo subjektas — Pilietinis pasipriešinimas — Socialinio nesaugumo dimensijos kaip vidaus rizikos veiksnys — Asmenybė dabarties pasaulyje — Kultūros struktūros žlugimas — Vertybių pervertinimas — „Radikalus žmogaus likimo pokytis“ - šiuolaikinė vergovė — Visuomenės įtampos — Uždarumo bruožai ir metastazės — Laikas kaip žmogaus tapatumo erdvė — Globalinis pesimizmas — „Nuolatinės baimės šimtmetis“. Visuomenės destrukcijos — Individo nuopuolio išraiškos: baimė, melas, pavydas — Minios mentalitetas — Monistinis mąstymas — Melo anatomija — Mobingas, arba valia smurtui civilinėje visuomenėje — Prarastas orumas — Mobingas, arba psichologinis persekiojimas darbe — Psichologinio smurto darbe vykdytojai - prastuomenė — Sąmokslas prieš pasitikėjimą ir tiesą — Šiuolaikinės visuomenės mentaliteto ištakos — Naujosios mąstymo paradigmos nuojauta — Karo dvasios anatomija. Metodologinės prieigos — Karas kuria mentalitetą — Mūsų visuomenės mąstymas - iš karų amžiaus — Genofondo išnaikinimas — Šalies tuštėjimas — Pavojaus ženklai dabarties visuomenėse — Karas keičia vertybes — Vertybių skalė. Dvigubi standartai — Individo elgesio atskaitos sistemos — Žmogus ir „institucija“ - prisitaikymas prie aplinkybių — Individo ir visuomenės elgesio vertinimo šablonai — Dvidešimtojo amžiaus karų palikimas — Visuomenės mentaliteto destrukcijos — Baimė mąstyti savarankiškai arba naujoji barbarybė — Individų baimės -visuomenės nekultūringumo rodiklis — Valia smurtui. Smurto ideologijos — Griovimo paradigma — „Visuomenių pabaiga“ — Literatūra — Asmenvardžių rodyklė.
Subject Category:
LT
Filosofija / Philosophy; Nusikalstama veika / Offence; 20 amžius.
Summary / Abstract:

LTKnygoje siekiama identifikuoti, kokie bruožai, būdingi šiuolaikiniam Lietuvos visuomenės mąstymui, yra atėję tiek iš praėjusios politinės epochos, tiek iš viso dvidešimtojo amžiaus, kuris buvo vientisas Europos mentaliteto požiūriu. Išeities taškas yra svarstymas praėjusio šimtmečio karų, suformavusių Europos ir visų pirma okupuotųjų šalių visuomenių pasaulėžiūrą, dvasios prioritetus ir pakeitusių šių visuomenių mąstymą. Žvelgiama į pasikeitusį ir besikeičiantį Lietuvos visuomenės mentalitetą jo istoriniu, socialiniu, kultūriniu aspektu; gilinamasi į mentaliteto destrukcijas, jų galimas priežastis ir pasekmes, ryšį su konkrečiais vyksmais, kurių terpėje gyvena ir dalyvauja individai; į visuomenės mąstymo ištakas tragiškojo dvidešimtojo amžiaus karuose, okupacijose, vadovaujantis nuostata, jog „nenormalaus“ pasaulio negalima vertinti normalaus pasaulio kriterijais. Dėmesys skiriamas Lietuvos visuomenės hipertrofuotam (jei ne iškreiptam) laisvės ir atvirumo pojūčiui, mąstymo chaosui, kartų ginčui. Apžvelgiamos socialinių sąlygų ir individo būklės jomis įtaka mentaliteto lūžiams ir destrukcijoms, visų pirma, skurdo sąlygoms, kuriomis žmonės kovoja už savo ir artimųjų gyvenimus. Taikoma kompleksiškumo metodologija, leidžianti paaiškinti procesą, jo nesustabdydama. Šiuolaikinės pažinimo paradigmos integracinis daugiadisciplinis požiūris pradeda savo kelią Lietuvoje ir įsilieja į pasaulinę filosofijos erdvę.

ENThe book seeks to identify what features characteristic to the thinking of the contemporary Lithuanian society have come from both the past political epoch and the all twentieth century, which was as a whole from the European mentality point of view. The starting point is the consideration of wars of the last century that have shaped the world view and spirit priorities of Europe and in particular of the societies of the occupied countries, also including their thinking. The article looks at the changed and changing Lithuanian public mentality in its historical, social, and cultural aspects; gets deeper in the destructions of mentality, possible causes and consequences, and connection with particular events, in the environment of which lives and participates various individuals; analyses origins of the societal thinking during the wars and occupations of tragic twentieth century following the notion that the abnormal world can not be regarded using criteria of a normal world. The emphasis is on the hypertrophied (if not distorted) sense of freedom and open-mindedness of the Lithuanian society, also including chaos of thinking and disputes of generations. The article also overviews social conditions and the influence of state of the individual on breakdowns and destructions of mentality, in particular, the conditions of poverty, with which people fight for lives of their own and their families. The methodology of complexity is used, which provides the opportunity to explain the process without stopping it. An inclusive multidisciplinary approach to the modern cognitive paradigm begins its path in Lithuania and merges into a global philosophical space.

ISBN:
9789955197263; 9789955197256 (elektroninis)
Subject:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/54238
Updated:
2026-02-25 13:35:14
Metrics:
Views: 251    Downloads: 52
Export:
Download