Pilietinio ir gynybinio ugdymo paradigma nepriklausomos Lietuvos mokyklose (1929-1940 m.)

LTStraipsnyje analizuojama, kokiais būdais Nepriklausomoje Lietuvoje tarpukario metais buvo klojami pagrindai pilietinės visuomenės formavimuisi ir valstybės saugumo politikai. Tėvynės saugumas buvo suprantamas kaip vyriausybės, kariuomenės, visų Lietuvos piliečių rūpestis. Todėl visuotinės gynybos principas tapo Lietuvos, kuriančios demokratinę valstybę, esminiu saugumo politikos dėmeniu. Krašto saugumo problema reikalavo, kad pasirengimas ginti kraštą būtų visuotinis, t.y., kad į krašto apsaugą būtų telkiama visa tauta, nežiūrint amžiaus, lyties ir profesijų skirtumo. Straipsnio autorė tyrinėja, kaip įvairaus lygmens mokyklose buvo ugdomas patriotinis ir gynybinis karinis lietuvių sąmoningumas, organizuojamas prieššaukiamojo amžiaus jaunuolių karinis rengimas.

ENFundamentals for a creation of a civil society and a state defense policy were built during the interwar period in Independent Lithuania. National security is a matter of great concern for government, army and Lithuanian citizens. Therefore the principal of universal defense becomes the essential component of defense policy. National defense policy stands upon the preparation for the national defense being universal. National defense should be formed with the help of the entire nation, irrespective of age, gender and differences related to profession. Particular attention was paid to the education of military patriotic consciousness during the period of tender age and in early person's life. Actually, the bases for the spiritual values and physical powers of each individual were formed during this period. Accordingly during the period of 1930-1931 the military education of young man at the call-up age was organized in secondary schools, high schools, career education schools and universities. Military education for all citizens is a base for a national security.