Tyszkiewiczowie rodem z Landwarowa
LTKelis šimtmečius Tiškevičių giminės atstovai ėjo aukštas pareigas valdovo dvare, Bažnyčioje, politikoje. Visuomenėje suvaidino reikšmingą vaidmenį ne tik eidami pareigas, būdami neatsiejama elito dalis, bet ir sudarydami santuokas. Darbavosi labdaros ir kultūros baruose, plačiai užsiėmė moksline ir socialine veikla, buvo bažnyčių ir mokyklų fundatoriai, steigė vienuolynus ir bibliotekas, valstybės padalijimų (okupacijos) laikmečiu rūpinosi uždraustu mokymu gimtąja kalba, o taip pat iš kartos į kartą perdavė dvarus bei šeimos ir istorines relikvijas, kaupė vertingus daiktus, rinkinius ir kolekcijas, dažnąsyk neatlygintinai suteikdami juos visuomeniniam naudojimui (muziejams, kunstkameroms, parodoms, skaitykloms) taip prisidėdami prie kultūros vystymo ir lenkiškumo išsaugojimo senosiose Abiejų Tautų Respublikos žemėse. Medžiaga šiam leidiniui daugiausiai buvo renkama Varšuvos Karališkosios pilies archyve, mažesnė dalis surinkta Lietuvos centriniame valstybės ir Lietuvos valstybės istorijos archyvuose Vilniuje bei iś privačių Tiškevičių šeimos palikuonių rinkinių. Atsižvelgiant į Lentvario grafų Tiškevičių politinės, visuomeninės, kultūrinės ir labdaringos veiklos įvairovę, darbui pasitelktas chronologinio - probleminio pobūdžio dėstymo būdas. Pagrindinis publikacijos tikslas - atkurti senosios pavilnio aristokratų rezidencijos Lentvaryje (Lietuva) istorijos fragmentą, atskleisti jos gyventojų, priklausiusių prieškario Lenkijos aukštuomenei, nuopelnus politiniame ir socialiniame krašto gyvenime kaip nedidelį jau nebeegzistuojančio XIX - XX a. aristokratijos - dvarininkų pasaulio, suaugusio su materialiuoju ir dvasiniu paveldu, o taip pat glaudžiai susijusio su tautine tradicija, papročiais, katalikybe bei regionine tapatybe, gabalėlį.
ENThrough several centuries, representatives of the Tyszkiewicz family filled important and responsible positions at Court, in the Church and in politics. They played significant roles, not only because of the positions they occupied or of their contacts with the top layers of society but also because of their family relationships. They were active in the charitable and cultural domains, making wide-ranging contributions to education and to social needs. They founded churches and schools, built convents and libraries and during the partitions of Poland, they organised clandestine lessons in the Mother tongue. From generation to generation they passed down their ancestral lands and their historic family mementoes, assembling valuable artistic collections, in many cases granting access to these at no cost to the public, through museums, cabinets o f curiosities, exhibitions, and reading-rooms. In this way they contributed to the development of Polish culture and to the preservation of Polish traditions in the former territories of the Republic. Research for this book was carried out mainly in the Archives of the Royal Castle in Warsaw and to a lesser extent in the Lithuanian Central State Archive, the Lithuanian State Historical Archive in Vilnius and in the private collections of descendants of the Tyszkiewicz family. In view of the diverse political, societal, cultural and charitable activities of the Counts Tyszkiewicz of Landwarów near Vilnius, this work is presented in chronological and thematic order. [...].
