Facing the other in Lithuanian prose

LTDisertacijoje bandoma suvesti lietuvių literatūrą ir naujausias postkolonializmo studijų įžvalgas, išeities tašku pasirinkus etninį „kito“ įvaizdį ir jo literatūrines transformacijas. „Kitas“ lietuvių bendruomenėje neturėjo savo balso ir autentiškos prezentacijos, o lietuvių autorių kūriniuose dažniausiai būdavo vaizduojamas iškreiptai ir stereotipiškai. Atskleidžiant svetimšalių įvaizdžius remiamasi postkolonializmo „metodologija“, diskurso teorija, sociokultūrinėmis studijomis. Remtasi Z. Sardaro penkių vidaus bruožų (reprezentacija, dualizmas, kontrolė, priemonės ir požiūris), Vakarų kultūroje dažnai naudojamų apibrėžti „kitą“, anketa. Rezultatai parodė, kad „kito“ reprezentacija yra išskirtinis lietuvių vaizdinys, nepažinimu paremtas įvaizdis. Lietuvių literatūros pavyzdžiai atskleidžia, kad iškreiptas „kito“ įvaizdis atspindi vidinį lietuvių nesaugumo jausmą, dvejopą aplinkos vertinimą. „Kitas“ ne tik kitoks, jis kitaip kitoks – neįprastas, kartais net fantastiškas ir keistuoliškas. Jei lietuviai save vertina kaip racionalius, jautrius ir draugiškus žmones, tai „kiti“ (žydai, čigonai ar rusai, t. t.) yra neracionalūs, neįprasti ir nenormalūs. Nesugebėję įžvelgti realaus „kito“, lietuviai turėjo susikurti dirbtinį įvaizdį pagal savo vertinimus ir supratimą. Galiausiai supratus, kad „kito“ atradimas yra savęs atradimas, daroma išvada, jog aptariant „kitą“ lietuvių literatūroje, parodomos lietuvių vidinės savybės.

ENThe main concern of my thesis is over representations of the Other-here the Other refers to ethnic groups (such as Jews, Gypsies [Roma], Poles, Russians, Tuteisiai [people who were born in Lithuania and speak either Polish or Byelorussian dialect]) in Lithuanian prose. The representations of and references to the Other are scattered over many Lithuanian literary works. Therefore, it is rather difficult to find elaborate descriptions of the Other in the works of Lithuanian authors, especially those written after the Second World War. In order to depict the Other in Lithuanian literature, I combined methods used in postcolonial studies, discourse theory, and sociocultural studies. I also employed Ziauddin Sardar's five internal traits that Western culture has continuously used to oppress the Other: representation, duality, control, instrumentation, and the gaze. The findings revealed that the representations of the Other is a distinctive construct of the Lithuanians, an image based on knowledgeable ignorance. As the examples from Lithuanian literature showed the construction of a distorted image of the Other reflects the internal insecurity of the Lithuanians that forces them to see everything in terms of duality. The Other is not just different, it is oddly different--unusual, sometimes even fantastic and bizarre. If Lithuanians see themselves as rational, sensible, and familiar, the Other (a Jew, a Gypsy or a Russian, etc.) is irrational, extraordinary, and abnormal. Unable to face the real Other, Lithuanians had to create an artificial image, designed according to its own categories and concepts, to which the Other could relate. Finally, because the discovery of the Other, if properly understood, is a self-discovery, therefore, by capturing the representations of the Other in Lithuanian literature, I also showed the self-representations of the Lithuanians.