Kritinės geopolitikos ir tarptautinės politikos praktikos santykis

LTGeopolitikos klasikams yra būdingas polinkis į taikomąsias studijas. Po Šaltojo karo tokio pobūdžio geopolitikai iššūkį metė postmodernių tendencijų politikos moksluose paveikta kritinė geopolitika, siejama su G.Toalo, S.Dalby ir J.Agnew vardais. […] Nagrinėjama, ar kritinei geopolitikai iš tikrųjų pavyksta išsilaisvinti iš „tarnystės kunigaikščiui“ vaidmens. Kritinės geopolitikos santykis su praktika analizuojamas, nagrinėjant tokias jos prieigas: geopolitinių schemų formavimosi tyrimai, tradicinės geopolitikos dekonstrukcija ir struktūrinė geopolitika. Paaiškėja, kad kritinė geopolitika taip pat iš dalies pasižymi taikomuoju pobūdžiu, nepajėgia nuslėpti dalies savo ideologinių nuostatų. Ypač panašią į klasikinės geopolitikos funkciją atlieka viena iš kritinės atšakų – struktūrinė geopolitika, skirta apibūdinti globalias tendencijas, tačiau kartu formuojanti ir tam tikrus vaizdinius apie pasaulį. Daroma išvada, jog postmodernūs filosofiniai kritinės geopolitikos pagrindai neatriboja jos nuo modernios klasikinės geopolitikos, ji gali koegzistuoti su pastarosios tąsa - “naująja geopolitika”, o jų sąlyčio sritis yra struktūrinė geopolitika. Taigi, kaip reiškinys geopolitika gali egzistuoti tik persipynusi su praktika. Įgyvendinti pasaulio “tvarkymo” projektų nebūtų įmanoma, neturint prieš akis globalių geopolitikos kuriamų vaizdinių. Kritinė geopolitika darniai įsilieja į geopolitikos reiškimąsi praktikoje, reflektuodama bei dekonstruodama geopolitinius vaizdinius ir taip užtikrindama geopolitikos dinamiškumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Geopolitika; Tarptautinė politika; Įvaizdžiai; Dekonstrukcija; Geopolicy; International policy; Images; Deconstruction.

ENGeopolitical classics are prone to applied studies. In the wake of the Cold War, such geopolitics was challenged by critical geopolitics as affected by the post-modern tendencies in political sciences, which relates with the names of G.Toalo, S.Dalby and J.Agnew. […] The article analyses the fact whether critical geopolitics really manages to free itself from the role of “servant to the duke”. The relationship between critical geopolitics and practice is analysed by scrutinising its following approaches: studies of formation of geopolitical schemes, deconstruction of the traditional geopolitics and structural geopolitics. It turns out that critical geopolitics also possesses certain applied traits, it cannot hide some of its ideological provisions. A function that is especially similar to that of classic geopolitics is performed by one of the branches of critical geopolitics – structural geopolitics that is used to define global tendencies but also shapes certain images about the world. A conclusion is made that the post-modern fundamentals of critical geopolitics do not separate it from the modern classic geopolitics, it can coexist with the continuation of the latter – the “new geopolitics”, structural geopolitics being their point of contact. So, geopolitics can only exist together with practice. It is impossible to implement world “regulation” projects without having geopolitical images before one’s eyes.