LTRecenzijoje apžvelgiami du archeologų tyrimai, kuriuose recenzentas įžvelgė netikslumų naudojant radiometrinį datavimą. Tai A. Butrimo „Donkalnio ir Spigino mezolito-neolito kapinynai : seniausieji laidojimo paminklai Lietuvoje (Vilnius, 2012) ir G. Piličiausko, M. Lavento, M. Oinonen ir G. Grižo „New 14c dates of Neolithic and Early metal period ceramics in Lithuania“, paskelbtas žurnale „Radiocarbon“ (2011, Vol. 53/4). A. Butrimo knygoje informacija apie neolitinės keramikos ir mezolito/neolito laikų kapų Donkalnio kapinyne radiometrinį datavimą kelia abejonių: abu kapai (Nr. 2 ir 3) straipsnio autoriaus priskirti tam pačiam laikotarpiui, tačiau laidojimo būdai verčia manyti kitaip: jokiuose mezolito laikų kapuose žmonės nelaidoti sulenktomis kojomis. Abejonę sustiprina ir skirtingi radiometrinio datavimo rezultatai, kurių nepaisydamas autorius abu kapus priskyrė mezolito periodui. Toks sprendimas aiškintas tuo, jog dalis moters palaikų buvo užteršti cheminėmis medžiagomis juos konservuojant. Recenzento manymu, jei iš tiesų palaikai buvo užteršti, tuomet duomenys apie juos turėtų būti laikomi nepatikimais ir nenaudojami moksliniuose tyrimuose. Archeologo sprendimas nepaisyti šio fakto laikomas nusižengimu mokslinių tyrimų etikai, o jo atlikto tyrimo rezultatai – klaidingais. Panašių trūkumų įžvelgiama ir G. Piličiausko tyrime, kurio rezultatai prieštarauja Suomijos mokslininkų tyrimų išvadoms. Daroma prielaida, jog šias klaidas lėmė netinkamai paimti mėginiai, sutrukdę tinkamai datuoti radinius.