Eugenijus Jovaiša. Aisčiai. Kilmė
LTRecenzijoje apžvelgiama Eugenijaus Jovaišos knyga „Aisčiai. Kilmė“ (Vilnius, 2012). Knygoje nagrinėjama Vakarų baltų kultūra paskutiniaisiais pirmojo tūkstantmečio prieš mūsų erą metais bei romėnų įtakos laikotarpiu, aptariami Vakarų baltų ryšiai su germanais, gotais ir slavais. Argumentai grindžiami archeologiniais, lingvistiniais ir istoriniais duomenimis bei šaltiniais. Analizuodamas romėnų periodą, istorikas suskirsto Vakarų baltų kultūrą į tris dalis: šiaurinę (pilkapių kultūra), centrinę (plokštinių kapinynų kultūra) ir pietinę (Vielbarko, Sembos, Galindų kultūra). Autorius Vielbarko kultūros raidą nagrinėja kaip integralią Vakarų baltų kultūros dalį. Knygoje teigiama, jog ikiromėniškojo periodo pabaigoje prasidėjo aisčių ekspansija ir migracija į visas Vakarų baltų pilkapių kultūros erdves. Taigi, yra pateikiamas naujas požiūris į Vielbarko kultūros raidą. Kitas svarbus E. Jovaišos atradimas – patvirtintas faktas, jog Sembos ir Lietuvos pajūrio baltai padarė didelę įtaką pilkapių kultūros susiformavimui vakarų ir vidurio Lietuvos teritorijoje bei Nemuno žemupyje. Atskiras dėmesys knygoje skiriamas ankstyviausiems baltų ir germanų bei slavų ryšiams. Recenzentas daro išvadą, jog E. Jovaišos monografija – tai originali ir labai vertinga studija, pirmą kartą nuo Marijos Gimbutienės laikų nagrinėjanti Vakarų baltų kultūros vystymąsi ikiromėniškais ir romėnų laikais.
