Įdomus, vertingas ir... aktualus leidinys

LTRecenzijoje apžvelgiamas Algimanto Kasparavičiaus ir Pavel Libera sudarytas dokumentų rinkinys „Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938–1940 metais“ (Vilnius, 2013). Knyga užpildo savotišką „baltą dėmę“ ir pateikia skaitytojams trumpo laikotarpio, kuriuo Lietuva buvo užmezgusi su Lenkija diplomatinius santykius, dokumentus. Tai abiejų valstybių policijos ir saugumo tarnybų pranešimai apie padėtį pasienyje, taip pat JAV ir Latvijos lietuvių organizacijų protestai prieš Lenkijos veiksmus Lietuvos atžvilgiu. Dokumentų rinkinys kruopščiai paruoštas ir sutvarkytas, pateiktas 26 puslapių dokumentų sąrašas bei patogiai rašomų asmenvardžių rodyklė, kas padeda susiorientuoti dokumentus skaitančiam ne specialistui. Dokumentai paskelbti tik lietuvių kalba, todėl lietuvio sudarytojo indėlis į knygą yra didesnis; daroma prielaida, jog dokumentų rinkinys visų pirma yra skirtas lietuviams skaitytojams. Pastebima, jog kartais iš ankstesnių, įprastų formulių revizijos padaromos paradoksalios išvados. Teigiama, jog geri santykiai su Lenkija XXI amžiuje yra būtini, tuo pat metu ginant Lietuvos interesus ir lietuvius, gyvenančius Lenkijoje, todėl aptariamas aukšto lygio rinkinys gali padėti tą pasiekti. Publikuoti Lenkijos diplomatijos dokumentai rodo du jos principus: be išlygų pripažįstama Lietuvos valstybė tuometinėmis sienomis su sostine Kaune; Vilniaus klausimas neegzistuoja ir jokios Lietuvos pretenzijos nepriimamos. O paskelbtų dokumentų rinkinys rodo, kad vis dėlto su Lenkija įmanoma palaikyti konstruktyvius santykius.