Lietuviškų prijuosčių rinkinys Krokuvos Seweryno Udzielos etnografijos muziejuje

LTStraipsnio objektas yra muziejiniai lietuviškų prijuosčių rinkiniai. Tikslas – pirmą kartą pristatyti Lenkijoje, Krokuvos etnografijos muziejuje, saugomą lietuviškos etnografinės tekstilės – prijuosčių – rinkinį, jo kaupimo istoriją, meninę raidą, pateikti technikų, medžiagų ir datavimo analizę. Siekiant šio tikslo sprendžiami tokie uždaviniai: trumpai aptartos svarbiausios socialinės ir kultūrinės aplinkybės, nulėmusios prijuostės tapimą etninių tradicijų savitumo bei tautinės savimonės raiškos simboliu; surinkti nauji duomenys apie XIX-XX a. pradžios lietuviškų prijuosčių rinkinį Krokuvos etnografijos muziejuje; apžvelgta lietuviškų prijuosčių rinkinio Krokuvos etnografijos muziejuje kaupimo istorija, bandyta išsiaiškinti jų įgijimo laiką ir eksponatus surinkusius asmenis; identifikuotas ir susistemintas lietuviškų prijuosčių rinkinys Krokuvos etnografijos muziejuje; lyginant su Lietuvos muziejuose saugomais prijuosčių rinkiniais išanalizuota Krokuvos etnografijos muziejuje saugomų lietuviškų prijuosčių meninė raiška. Svarbiausieji duomenys surinkti mokslinės stažuotės Krokuvoje (2010-03-01 – 04-30) metu. Metodai: istorinis chronologinis, aprašomasis analitinis, formaliosios analizės ir lyginamasis. Išvados: XIX a. pabaigoje Rytų ir Vidurio Europoje pažintis su liaudies kūryba vyko per etnografines ekspedicijas, fiksuojant, renkant ir tyrinėjant tautodailę ne tik savo, bet ir gretimose bei tolimose šalyse.Kilęs susidomėjimas liaudies meno tradicijomis, tradicinių kaimo tekstilės amatų pavyzdžių tyrinėjimu, rinkimu, populiarinimu sudarė svarų pagrindą steigti muziejus, formuoti etnografinius tekstilės rinkinius. Lietuviškų prijuosčių kolekcionavimo istorija artimai susijusi su gyvenamojo laiko ir aplinkos kontekstu, žymiais visuomenės veikėjais, rinkusiais etnografinius eksponatus asmeninėms ir muziejinėms kolekcijoms. Tiriant išryškėjo, kad Krokuvos etnografijos muziejaus lietuviškų prijuosčių rinkinių identifikavimas ir detalus aprašymas suteikia naujų duomenų įvairiems etnografinės tekstilės vertinimams, leidžia nustatyti reprezentacinį jų pritaikymo pobūdį tautinio kultūrinio tapatumo raiškoje. Publikuojama medžiaga yra svarbus šaltinis tolesniems Lietuvos kultūros tyrinėjimams, plėtojant Lietuvos ir kaimyninių šalių kultūrinius ryšius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Krokuvos etnografijos muziejus; Lietuvos meno istorija, taikomasis menas, liaudies menas; Prijuostė; Tradicinis liaudies kostiumas; Apron; Etnographic Museum of Cracow; Lithuanian art history, applied art, folk art; Traditional folk costume.

ENThe aim of this article – for the first time to introduce the Krakow ethnographic museum in Poland, which stores a collection of Lithuanian ethnographic textiles–aprons–the history of the collecting process, artistic development, analysis of their technique, materials, and dating is provided. Key data was collected during a scientific internship in Krakow (1 March–30 April 2010). The most important source became Krakow’s ethnographic museum’s archives and this museum’s collection of Lithuanian aprons. For assistance in collecting data for this research work, I would like to sincerely thank the staff of the Museum of Ethnography in Krakow, Elżbieta Pobiegły and Ewai Rossal. At the end of the 19th century, Eastern and Central Europe acquainted itself with folk art by organizing ethnographic expeditions, gathering, collecting and studying not only their own folk art, but also in neighbouring and far-off countries. The rise of the interest in folk art traditions, exploration of traditional rural textile craft samples, their collecting, promotion, was a solid basis for the establishment of museums, development of ethnographic textile collections. Museum collections of Lithuanian aprons have a clear historical and cultural value. An apron as a cultural object embodies historical memory, represents the characteristics of life, customs, and religion. It is closely related to the context of the living time period and environment, historical persons (well-known public figures, political personalities, and so on) that helped in the collection of ethnographic artefacts–aprons–for Lithuanian and foreign museum collections. A large part of the Lithuanian ethnographic collection was accumulated up to the World War I. The apron collection under discussion is made up of 10 exhibits.Most of the aprons at Krakow Ethnographic Museum were collected in various ways: they were gifted by Lithuanian landlords, the population of Kaunas, the future president of inter-war Lithuania, Dr Kazys Grinius (Kazimierz Grzyniewicz), and a member of the Polish Society of Heritage Studies (Polskie Towarzystwo Krajoznawcze, founded in 1906.), Cecilia Śniegocka. Two of the aprons in the collection appeared in 1939, when they were taken over from the National Museum in Krakow; one apron (donated by Antonina Biegańska) came from the Krakow Technology and Industry Museum. Exhibit gifting deeds, inventory records and similar examples at Lithuanian museums, allow us to date the aprons to the 19-20th c. According to available data, one of the oldest exhibits is the apron MEK 10764, obtained in 1877. It was maybe worn a quarter of a century ago, or even earlier, meaning that it could have been woven around 1840-1850. Having come to the museum as valuable examples of Lithuanian ethnographic textiles, aprons reflect the Lithuanian weavers’ rationality and creativity, express their views, aesthetic taste and skill. Analysis of this set allows for better understanding of the 19-20th c. ethnographic regions of Lithuania (Samogitia, Dzūkija, Highland and Suvalkija) and their artistic expression, social and cultural aspects of the functioning of society, both in the context of Lithuania and neighbouring countries, as seen through aprons. The material collected and revised in Krakow will complement Lithuania’s apron’s (and the national costume’s) historiography, and allow a deeper and more comprehensive analysis of Lithuanian aprons. [From the publication]