Pacientų, sergančių sunkiu širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybės vertinimas
LTTikslas – įvertinti sunkiu širdies nepakankamumu (ŠN) sergančių pacientų su sveikata susijusią gyvenimo kokybę bei jos ryšį su demografiniais, klinikiniais ir echokardiografiniais rodikliais. Išanalizuoti 60-ies III–IV funkcinės klasės (pagal Niujorko širdies asociacijos (NŠA) klasifikaciją) širdies nepakankamumu sergančių pacientų duomenys. Gyvenimo kokybei vertinti buvo naudojama trumpa sveikatos apklausos forma (angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire). Kliniškai širdies nepakankamumo sunkumas vertintas atsižvelgiant į širdies nepakankamumo funkcinę klasę bei šešių minučių ėjimo testo rezultatą (6-MĖT). Duomenys analizuoti naudojant statistinę SPSS 21.0 programą. Kiekybinių kintamųjų ryšio stiprumui vertinti naudota Pirsono (Pearson) koreliacijos koeficiento analizė. Skirtumai vertinti kaip statistiškai patikimi, kai p <0,05. Tyrime dalyvavusių pacientų amžiaus vidurkis buvo 62,8 ± 9,8 m. Didžioji dalis tiriamųjų (86,7 proc.) sirgo III funkcinės klasės ŠN pagal NŠA bei buvo vyriškos lyties (88,3 proc.). Išeminė kardiopatija diagnozuota 51,7 proc. pacientų. Sunkiu širdies nepakankamumu sergantys pacientai geriausiai vertino energingumo ir gyvybingumo bei skausmo, o blogiausiai – fizinio aktyvumo, veiklos apribojimo dėl fizinių problemų ir fizinės sveikatos skales.Moterys geriau vertino psichinę, o vyrai – fizinę sveikatą, tačiau šis skirtumas statistiškai nereikšmingas. Lytis, amžius, echokardiografiniai rodikliai statistiškai reikšmingos įtakos gyvenimo kokybės vertinimui neturėjo. Naudojant Pirsono (Pearson) koreliacijos koeficientą nustatytas vidutinio stiprumo ryšys tarp 6-MĖT ir gyvenimo kokybės vertinimo: fizinio aktyvumo (r = 0,4, p = 0,06) ir veiklos apribojimo dėl emocinės būklės (r = 0,4, p = 0,02) srityse. Gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-36 klausimyną parodė, kad sunkiu širdies nepakankamumu sergantys pacientai blogiau vertino fizinės negu psichinės sveikatos vertinimo sritis. Reikšmingo amžiaus, lyties, echokardiografinių rodiklių bei širdies nepakankamumo funkcinės klasės ryšio su psichinės bei fizinės sveikatos vertinimu nenustatyta.
ENPurpose. To estimate health-related quality of life among patients with severe heart failure (HF). Materials and methods. 60 patients were included in our study. Health-related quality of life was evaluated using the Medical Outcomes Study 36-item Short Form questionnaire. Six-minute walk test and heart failure functional class according to New York Heart Association (NYHA) were used for clinical evaluation. Pearson’s correlations were calculated between the continuous variables. Statistical analysis was performed using SPSS version 21.0, the significance level was 0.05. The study population consisted of 53 men (88.3 percent) and 7 women (11.7 percent), mean age 62.8 ± 9.8 years. HF due to ischemic cardiomyopathy was diagnosed in 31 (51.7 percent) patients. Most of the patients (86.7 percent) were in NYHA class III. The best health-related quality of life evaluation, in patients with severe heart failure, was found on vitality and pain scales, the worst – in physical functioning, role limitations due to physical problems and physical health area. Women assessed better mental health and men - physical, but the observed difference was not statistically significant. Gender, age, NYHA and echocardiographic data had no significant influence on health-related quality of life.Moderate correlation was found between six-minute walk test and quality of life: physical activity (r = 0.4, p = 0.06) and role limitations due to emotional state (r = 0.4, p = 0.02) areas. Our findings suggest, that the quality of life in patients with severe heart failure in physical health area was impaired the most. Patients’ age, sex, heart failure functional class and echocardiographic parameters had no significant influence on health-related quality of life.
