Sezoniškumo ir meteorologinių veiksnių pokyčių įtaka sergamumui ir mirtingumui nuo ūmaus miokardo infarkto 2000-2010 metais
LTTikslas – įvertinti sezoniškumo ir klimato veiksnių pokyčių ryšį su sergamumu ir mirtingumu nuo ūmaus miokardo infarkto (ŪMI) Kauno mieste per 2000-2010 m. laikotarpį. Tyrimui naudoti IŠL registro bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys, apimantys Kauno miesto regioną. Santykinei rizikai bei pasikliautinajam intervalui tarp ŪMI ir sezoniškumo, temperatūros bei kritulių įvertinti buvo naudojamas Puasono regresijos modelis. Skirtumai laikyti statistiškai patikimais esant ne didesnei kaip 5 proc. paklaidai (p <0,05). Lyginant pagal sezoniškumą, sergamumas ir mirtingumas nuo ŪMI didžiausias buvo žiemą, mažiausias – vasarą. Analizuojant temperatūros pokyčius ir jos įtaką ŪMI nustatyta, kad mažiausias sergamumas ir mirtingumas nuo ŪMI yra esant ≥20,3°C temperatūrai. Tiek sergamumui, tiek mirtingumui nuo ŪMI temperatūros pokyčiai turėjo statistiškai reikšmingą poveikį. Mažiau reikšmingų skirtumų nustatyta analizuojant kritulių (lietaus) poveikį. Tikimybė susirgti ar mirti nuo ŪMI atitinkamai yra nuo 1,06 iki 1,13 karto didesnė esant vidutiniam lietaus kiekiui nei esant gausiam lietui (p <0,05). Reikšmingo sniego kiekio poveikio ŪMI nenustatyta. Vasaros metu statistiškai reikšmingai sergamumas ŪMI mažėjo didėjant temperatūrai – po 1 proc. kas 1°C. Mirtingumas nuo ŪMI labiausiai kito rudens sezono metu, t. y. didėjo didėjant temperatūrai – po 1,1 proc. kas 1°C (p = 0,06). Kauno miesto regione, kaip ir daugelyje kitų panašaus klimato regionų, mirtingumas ir sergamumas ŪMI dažniausiai pasireiškė žiemą, mažiausiai – vasarą. Nebuvo nustatyta ryšio tarp mirtingumo nuo ŪMI ir iškritusio sniego kiekio, bet vidutinis lietaus kiekis buvo susijęs su didesne ŪMI rizika ir mirtingumu nuo jo.
ENTo evaluate the relationship of seasonal and climatic changes with morbidity and mortality caused by acute myocardial infarction (AMI) in Kaunas city over the period 2000-2010. The study used data from the Registry of Ischaemic Heart Disease and Lithuanian Hydrometeorological Service covering Kaunas city. The Poisson regression model was used to assess relative risks and confidence intervals of AMI associated with seasons, temperature and precipitation. Differences were considered statistically significant with deviation not exceeding 5 % (p <0.05). Comparative data analysis in relation to seasonal variation showed that morbidity and mortality rates from AMI were highest in winter and lowest in summer. The analysis of temperature changes and their influence on AMI demonstrated that the lowest morbidity and mortality rates from AMI were observed with the maximum temperature ≥20,3°C. Changes in daily precipitation (snowfall) did not have any statistically significant impact on mortality and morbidity rates from AMI. However, the relative risk of AMI morbidity and mortality was from 1.06 to 1.13 times higher for moderate rainfall, compared with the periods with high rain (p <0.05). Morbidity from AMI decreased in summer season when weather temperature increased by 1.0 % in a 1°C interval. On the other hand, mortality from AMI increased in autumn when the mean temperature increased by 1.1 % in a 1°C interval (p = 0.06). Mortality and morbidity caused by AMI in Kaunas city as in many other regions under similar climatic conditions most often is recorded in winter and is least common in summer. The relationship of mortality from AMI with the amount of snowfall was not determined in the study; however, there was a relationship between moderate amount of rainfall and higher risk of AMI morbidity and mortality.
