Slaugytojų sveikatai žalingas elgesys ligoninių restruktūrizavimo metu - prieinama streso įveikos strategija "įtampai nuimti"?

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Slaugytojų sveikatai žalingas elgesys ligoninių restruktūrizavimo metu - prieinama streso įveikos strategija "įtampai nuimti"?
Alternative Title:
Health-harmful behavior of nurses: does it work as available "tense release" strategy for managing stress during the hospital restructuring?
In the Journal:
Visuomenės sveikata [Public health]. 2014, Nr. 2 (65), p. 55-66
Keywords:
LT
Ligoninių restruktūrizavimas; Slaugytojos; Socialinė aplinka; Sveikatai žalingas elgesys; Sveikatos politika.
EN
Health risk behaviour; Health-risk behaviour; Heath policy; Hospital restructuring; Nuries; Nurses; Social environment.
Summary / Abstract:

LTSpecifinė slaugytojų psichosocialinė darbo aplinka, jos iššūkiai ligoninių restruktūrizavimo metu bei psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas sudaro prielaidas pasitelkti žalingo elgesio strategijas stresui darbe mažinti. Todėl slaugytojų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali sąlygoti jų sveikatos blogėjimą, darbingumo mažėjimą, daryti neigiamą poveikį darbo kokybei bei pacientų slaugai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ligoninėse dirbančių slaugytojų su restruktūrizavimu susijusius sveikatai žalingo elgesio aspektus. Medžiaga ir metodai. 2012 m. atliktame kokybiniame tyrime dalyvavo 8 slaugytojos. Pagrindinis atrankos kriterijus – ne mažiau kaip pusės metų darbas restruktūrizuojamoje ligoninėje. Tyrimo dalyvių amžius – nuo 32 iki 52 metų, darbo trukmė restruktūrizuojamoje ligoninėje – nuo 5 iki 20 metų. Duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūrinis interviu, atskleidžiantis sveikatai žalingo elgesio temas. Grindžiamosios teorijos metodologijos atvirojo ir ašinio kodavimo procedūros suteikė galimybę generuoti stebimo fenomeno subjektyvių patyrimų ir sampratų analizę. Sveikatai žalingas elgesys reguliuojamas besiformuojant organizacijos kultūrai bei su žalingu elgesiu susijusiomis taisyklėmis ir lūkesčiais, kai tam tikras psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas laikomas normaliu ir priimtinu elgesiu.Restruktūrizavimo metu iš prijungtų įstaigų atėję darbuotojai prisitaiko prie dominuojančios alkoholio vartojimo kultūros („bandė savo tvarką įvest, bet mes paaiškinom, kad čia mūsų namai...“). Kolegų elgesys peržengus nustatytas socialines alkoholio vartojimo normas sulaukia stigmos efekto – vengiama kalbėti apie problemą ir ją spręsti, o pats su tuo susiduriantis asmuo yra smerkiamas. Slaugytojų darbo aplinkoje sveikatai žalingas elgesys gali būti siejamas su keliomis rizikos veiksnių grupėmis: specifine psichosocialine darbo aplinka ir su restruktūrizavimo metu kylančiais naujais rizikos veiksniais; psichoaktyviųjų medžiagų fiziniu ir psichologiniu prieinamumu; individualiais ir sociokultūriniais aspektais, susijusiais su slaugos profesijos vaidmeniu. Žalingą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ligoninės restruktūrizavimo metu slaugytojos tiesiogiai sieja ne su įstaigoje vykstančiu restruktūrizavimo procesu, o su kitais įtakos turinčiais veiksniais: makrolygmeniu – su sunkmečiu šalyje, ekonominiais ir pajamų pokyčiais, mezolygmeniu – su organizacine darbo kultūra, organizacijos ir skyriaus tradicijomis, susijusiomis su alkoholio vartojimu, o mikrolygmens aspektai pabrėžiant, kad sveikatai žalingų medžiagų vartojimas yra individuali problema, didžiąja dalimi priklauso nuo paties asmens. [Iš leidinio]

ENPsychosocial work environment of nurses, workplace challenges during hospital restructuring, and easily accessible drugs induce nurses to practice unhealthy behaviors as stress management strategy. Consumption of psychoactive substances among nurses may stipulate their health impairments, reduce work ability and have negative effects on the work quality and patient care. The aim of the study – to analyze nurses’ healthharmful behaviour issues related to experienced hospital restructuring. 8 nurses were interviewed in 2012 using qualitative research approach. The main eligibility criteria was at least six month of work experience in hospital undergoing restructuring. Participants were between the ages of 32-52, work experience in the current workplace varied from 5 to 20 years. Data were collected using semi-structured interviews. Procedures of Grounded Theory methodology – Open and Axial coding – were applied for the interview analysis. Tools of Grounded Theory allowed to analyze subjective meanings of the phenomena and to generate novel explications of it. At hospital level health-harmful behaviour is regulated by creating specific organizational culture and developing rules and expectations about health-harmful behaviour defining certain substance abuse as normal practice.Nurses employed during restructuring adapts to the predominant organizational culture of alcohol consumption (“they tried to bring their order, but we explained, that this is our home…“). Nurses, who violate these fixed social norms of alcohol consumption, were stigmatized: this manifested by avoiding to talk about the problem, to solve it and feeling condemned by colleagues. Interpretation of data and discussion revealed that health-harmful behaviour of nurses could be linked with several risks: specific psychosocial work environment and new risk factors, which arises during the process of restructuring; physical and psychological accessibility of drugs; individual and socio-cultural aspects of nurse profession. Nurses do not link healthharmful behaviour and restructuring directly. Abuse of psychoactive substances is associated with other factors: in macro-level with economic crisis at country and income changes; in mezo-level with work culture and substance consumption traditions at hospital; in micro-level emphasizing that health-harmful behaviour is a personal problem. [From the publication]

ISSN:
1392-2696
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/53851
Updated:
2021-02-24 09:02:54
Metrics:
Views: 10
Export: