Sveikatos administratorių, visuomenės sveikatos specialistų ir mokslininkų požiūris į visuomenės sveikatos technologijų vertinimą Lietuvoje
LTTyrimo tikslas – atskleisti sveikatos administratorių, visuomenės sveikatos specialistų ir sveikatos mokslininkų požiūrį į visuomenės sveikatos technologijų vertinimą Lietuvoje. Tyrimui atlikti pasirinktas sutelktų tikslinių grupių (angl. focus group) metodas. Sutelktų tikslinių grupių tyrimo dalyviai (N = 17) parinkti taikant netikimybinę patogiąją imtį. Tyrimui atlikti buvo sudarytos trys sutelktos tikslinės grupės: sveikatos politikų ir administratorių (toliau – SPA); visuomenės sveikatos priežiūros specialistų (toliau – VSPS); sveikatos mokslininkų ir tyrėjų (toliau – SMT). Visų trijų grupių nuomone, sveikatos stiprinimo, saugojimo ir ugdymo technologijos priskirtinos visuomenės sveikatos technologijoms (VST). Kaip mano VSPS grupė, sveikatos priežiūros organizacinės priemonės taip pat turėtų būti priskirtos VST. SPA teigimu, atskiras ankstyvajai diagnostikai taikomas intervencijas galima priskirti VST. VSPS ir SMT nuomone, tik dalis Lietuvoje taikomų VST yra įvertintos. Anot SPA grupės, neįvertintos yra tik valstybės nefinansuojamos technologijos. Visų grupių nuomone, neįvertintų VST naudojimo Lietuvoje priežastys: menkas supratimas apie tai, kas yra VST, šalyje nėra institucijos, atsakingos už vertinimų atlikimą, VST specifika – didžioji dalis VST yra saugios, todėl joms vertinti teikiama per mažai reikšmės. VSPS ir SMT grupių nuomone, VST vertinimo užsakovai turėtų būti valstybinės institucijos, atsakingos už politikos formavimą. Kaip teigė SPA, turėtų būti sudaryta galimybė visuomenei siūlyti vertintinas VST. Visų grupių nuomone, VST vertinimą turėtų finansuoti užsakovas.Anot VSPS grupės, vertinimo rezultato pobūdis turi priklausyti nuo vertinimo išvados (jei neigiama – privalomas), technologijos (jei nauja, neįdiegta – rekomendacinis) ir finansavimo šaltinio (jei vertinimas finansuojamas valstybės lėšomis – privalomas). SPA ir SMT grupių nuomone, sprendimą dėl vertinimo rezultatų pobūdžio turėtų priimti užsakovas. Apibendrinimas. Inicijuojant VST vertinimą Lietuvoje būtina susitarti, kokios sveikatos technologijos patenka į VST sampratą. Diskusijos apie asmens ir visuomenės sveikatos technologijų skirtumus atskleidė, kad visos tyrime dalyvavusios grupės VST vertinimo objektą supranta plačiau, nei teisės aktuose apibrėžiamas visuomenės sveikatos priežiūros turinys. Tyrimo rezultatai parodė, kad sveikatos administratoriai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai ir sveikatos mokslininkai panašiai įsivaizduoja VST vertinimo organizavimą Lietuvoje – esminių nuomonių skirtumų dėl VST vertinimo užsakovų, vertinimo finansavimo, dalyvių vertinimo procese tarp grupių nenustatyta. Didesnė grupių nuomonių įvairovė pastebėta diskutuojant apie vertinimo rezultatų pobūdį, todėl priimant sprendimus dėl VST vertinimo organizavimo Lietuvoje reikėtų skirti didesnį dėmesį gerosios užsienio šalių patirties minėta tema sklaidai.
ENTo disclose point of view of health administrators, public health specialists and researchers on public health technology (PHT) assessment in Lithuania. Methods. Qualitative study using focus group method was performed. Convenience sampling method was applied selecting participants (N=17) to attend the focus group discussions. Three different focus groups were composed of individuals, representing: health politicians and administrators (HPA); public health specialists (PHS); and health scientists and researchers (HSR). All three groups had similar opinion that technology for disease prevention and health strengthening and promotion is attributable to PHT. Respondents in PHS group noted that organization and delivery of health services should be assigned to PHT. Respondents in HPA group discussed, that some interventions aimed at early diagnosisshould also be assigned to PHT. In PHS and HSR groups participants noted that evaluated and approved technologies represent a small part of all PHT currently used in Lithuania. HPA group respondents pointed out that only PHT financed from sources other than the state budget are not evaluated and approved. Across all groups, respondents discussed a number of reasons why in Lithuania PHT is used without formal assessment: lack of understanding of what is PHT; absence of the institution, responsible for PHT assessment; specifics of PHT – most PHT do not pose a threat to health, therefore little importance is given in their assessment. Respondents in PHS and HSR groups highlighted public institutions, responsible for health policy shaping as the most important customers of PHT assessment.Respondents in HPA group suggested empowering the general public to offer PHT to be assessed. All three groups had similar opinion that financing of PHT assessment should be under the responsibility of PHT assessment customer. Respondents in PHS group had an opinion that a status of PHT assessment results should depend on the final conclusion of the assessment (if negatyve – result is mandatory), on technology (if a technology is new – result is advisable) on financing source (if an assessment is financed from public sources – result is mandatory). However, respondents in HPA and HSR groups have been standing at the position to leave final decision on the status of the assessment results under the responsibility of PHT assessment customer. Before initiating PHT assessment in Lithuania, it is necessary to agree on what health technologies fall under the category of public health technology. Discussions on the differences between individual and public health technologies revealed, that all groups similarly understand PHT appraisal object, which exceeds public health definition established by national legislation. The results of this study indicate that health administrators, public health specialists and researchers similarly imagine PHT assessment organization in Lithuania – substantial differences of opinion on the PHT assessment customers, assessment financing sources and participants in the assessment process were not identified among the groups. The greater diversity of opinions among the groups noted during the debate on the status of the assessment results, therefore making decisions regarding the organization of PHT assessment in Lithuania more attention should be paid on good practice in other countries on this subject diffusion.
