Literatūrologijos milžino paunksmėje: profesorių Wolfgangą Iserį prisimenant

LTStraipsnyje prisimenamas vienas svarbiausių praėjusio amžiaus literatūros teoretikų Wolfgangas Iseris (1926–2007), įkūręs visame pasaulyje žinomą originalią literatūros tyrimų mokyklą, paremtą „estetinio atsako teorija“ (Wirkungsaesthetik), kuri padarė didžiulį poveikį literatūros mokslui. Iseriui rūpėjo, kaip grožinį kūrinį galėtų skaityti idealus, numanomas (implikuotas) skaitytojas. Tai reiškė, kad atsisakoma įprastinių autoriaus ir skaitytojo, fikcijos ir realybės polių, ir konstruojama tarpinė suvokimo ir interpretacijos erdvė. Šią teorinę perspektyvą įtvirtino pirmieji profesoriaus veikalai – „Numanomas skaitytojas“ (1972) ir „Skaitymo aktas“ (1976). Iseris nesiliovė tyrinėjęs, kokį poveikį skaitymas daro žmogaus patirčiai, jo savasčiai, ir atrado naują – literatūros antropologijos – perspektyvą. Visa tai nagrinėjama veikaluose „Perspektyvinimas“ (1989), „Fiktyvumas ir įsivaizdavimas“ (1993), „Interpretacijos spektras“ (2000), „Kaip kurti teoriją“ (2007). Apgailestaujama, kad lietuvių literatūros tyrinėtojų Iseriui veikalai jau ne pirmą dešimtmetį netiksliai interpretuojami ir klaidingai priskiriami literatūros recepcijos teorijai, nors profesorius pabrėžė, kad plėtoja „literatūros atsako“ (Wirkungstheorie) teoriją, o ne „recepcijos estetiką“ (Rezeptionstheorie). Straipsnyje autorius aprašo savo asmeninius santykius su žymiuoju literatūrologu, išsirutuliojusius profesoriaus vesto Kultūros studijų seminaro Štutgarte metu. Skelbiama keletas Iserio laiškų autoriui – buvusiam seminaro klausytojui – vieninteliam lietuviui, su kuriuo profesorius yra ilgiau bendravęs.