Die Vertretung der Arbeitnehmer auf betrieblicher Ebene in Litauen

LTStraipsnyje aptariamas ir analizuojamas Lietuvoje įtvirtintas darbuotojų atstovavimo įmonės lygmenyje modelis. Pažymėtina, kad ilgus metus Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas eksperimentavo klausimu, kas turi būti įgaliotas atstovauti įmonės įstaigos, organizacijos darbuotojus santykiuose su darbdaviu kolektyviai derantis dėl geresnių darbo sąlygų, dalyvaujant informavimo ir konsultavimo procedūrose ar skelbiant streikus bei kitas akcijas. Iš istorinės perspektyvos apžvelgdamas, kokie subjektai buvo įgalioti derėtis su darbdaviu tarybiniais laikais ir ankstyvaisiais metais po nepriklausomybės atstatymo, kokia kompetencija šiems subjektams būdavo suteikiama, autorius išskiria tam tikrus nacionalinio teisinio reguliavimo vystymosi etapus ir detaliai analizuoja kiekvieno tokio etapo bruožus. Kitoje straipsnio dalyje aptariami su Darbo kodekso įsigaliojimu atsiradusio dualistinio darbuotojų atstovavimo modelio (visi darbuotojai vieningai atstovaujami visais kolektyvinio atstovavimo klausimais per profesines sąjungas, o joms nesant - darbo tarybas) pranašumai ir trūkumai, siūlomi šio modelio tobulinimo būdai ir alternatyvos. Straipsnio pabaigoje lietuviškas modelis taip pat yra lyginamas su kitų šalių pasirinktais darbuotojų atstovavimo principais. [Iš leidinio]

ENThe article discusses and analyzes the model of representation of employees on the enterprise level, existing in Lithuania. It is worth noting that for long years the legislators of the Republic of Lithuania experimented with the question of who should be authorized to represent the employees of an enterprise, institution or an organization in the relations with the employer when performing the collective negotiations regarding better working conditions, when participating in the information provision and consulting procedures or announcing strikes or other campaigns. The author, when providing a historic overview of the subjects, authorized to hold negotiations with the employers in the Soviet times and during the previous periods upon the reinstatement of the independence, as well as the competence, provided to the said bodies, distinguishes certain phases of development of the national legal regulation and provides a detailed analysis of the traits of each phase. The second part of the article discusses the advantages and disadvantages of the dualistic model of representation of employees, which emerged with the entering into effect of the Labour Code (all the employees are unanimously represented in regard to any issue of collective representation via trade unions, in case of absence of trade unions – through labour councils) and suggests the ways and alternatives of the improvement of the model. At the end of the article the Lithuanian model is also compared with the principles of representation of employees, chosen by other countries.