Blogas valdovas?

LTStraipsnyje analizuojamas Lietuvos valdovo Mindaugo įvaizdžio susiformavimas. Dauguma vienalaikių šaltinių Mindaugą nušvietė išskirtinai neigiamai. Jis buvo vaizduojamas kaip „blogas“ ir žiaurus politikas, kūręs valstybę smurtu ir žudynėmis, kovojęs negarbingais būdais, svetimavęs ir galiausiai atsižadėjęs krikščionybės. Tai lėmė, kad XIX-XX a. pradžios istoriografija karaliaus veiksmus vertino kontraversiškai. Štai Zenonas Ivinskis ir Paulius Šležas vertino teigiamai – kaip vienytoją, naujų žemių užkariautoją, nurodžiusį kelią į Vakarų Europos kultūrą ir pan. O Konstantinas Jablonskis vertino neigiamai – kaip Ordino statytinį, kuris rėmėsi savo krašte nelietuviška karine galia, buvo neutralus vykdomiems kryžiaus žygiams Lietuvos žemėse ir pan. Naujas posūkis lietuvių istoriografijoje sietinas su Edvardu Gudavičiumi, kuris Mindaugą vertino ne tik kaip politiką, bet ir jo asmenines savybes. Gudavičius žvelgė į Mindaugą kaip į krikščionį, puoselėjantį šiltus jausmus savo antrajai žmonai Mortai. Naujausi viduramžių raštijos tyrimai rodo, kad negalima be išlygų tikėti metraštininkų sukurtu Mindaugo paveikslu. Būtina įvertinti visus šaltinius ir viduramžių raštiją, įtvirtinusią herojaus ir antiherojaus įvaizdžius. Šie įvaizdžiai charakterizuojami pagal „gerų“ ir „blogų“ valdovų aprašymo taisykles, kuriomis remdamasis metraštininkas kūrė savo herojaus Danilo Haličiečio paveikslą, priešpriešindamas jam „blogus“ valdovus, ne tik Mindaugą.

ENThe article analyses the formation of the image of the Lithuanian ruler Mindaugas. Most of the simultaneous sources have been showing Mindaugas exceptionally negatively. He was portrayed as a bad and cruel politician establishing his country by violence and massacres, fighting unfairly, adultering and eventually renouncing Christianity. This had determined the fact that in the historiography of the XIX-XX centuries king's actions were treated controversially. Zenonas Ivinskis and Paulius Sležas had regarded him positively, i.e. as the unifier and the conqueror of new lands, who had showed the way to the culture of Western Europe, etc. And Konstantinas Jablonskis had regarded him negatively, i.e. as a henchman of the Order, who in his own country was relying on non-Lithuanian military power, was neutral to ongoing crusades in Lithuanian lands, and so on. A new turn in Lithuanian historiography is associated with Edvardas Gudavičius, who was treating Mindaugas not only as a politician, but also regarded his personal qualities. Gudavičius saw Mindaugas as a Christian having warm feelings towards his second wife Morta. Recent researches on the writings of Middle Ages show that it is not fair to unconditionally believe in the image of Mindaugas created by the chroniclers. It is necessary to evaluate all sources and medieval writings consolidating the image of the hero and the anti-hero. These images are characterized by the descriptive rules of good and bad rulers, on the basis of which the chronicler was creating the image of his hero Daniel of Galicia, opposing against him bad rulers, not only Mindaugas.