Balsai iš Europos Rytų ir Vidurio

LT„Pokalbių apie Rytų Vidurio Europą po 1989-ųjų“ (2012) dalyviai su knygos sudarytoju Tomu Kavaliausku aptaria platų temų spektrą, pradedant nuo geopolitinių paralelių tarp Balkanų ir Baltijos regionų, o baigiant šiuolaikinės dokumentikos aktualijomis. Iš plataus spektro recenzijoje išskiriama viena tema, kuri, tiesą sakant, nėra aiškiai suformuluota, tačiau ją neišvengiamai suponuoja tiek knygos pavadinimas, tiek klausimų ir atsakymų pobūdis. Kokia yra virsmo, 1989–1991 m. įvykusio Vidurio Rytų Europoje, prigimtis? Kas iš tikrųjų įvyko, kai praėjusio amžiaus 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių sandūroje žlugo komunizmas? Atsakant įmanomos trys pamatinės interpretacijos. Pirmąja grindžiama „sovietinės praeities nostalgija“ ir „rusiškasis revanšizmas“, antrosios kertinė sąvoka – „išsilaisvinimas“. Didysis „išsilaisvinimo pasakojimas“ byloja, kad XX a. 9–10 deš. sandūroje žlugo komunistinė „blogio imperija“, pavergtos tautos atgavo „laisvę“ ir tapo pačios atsakingos už savo likimą. Tokio požiūrio laikosi ir knygos sudarytojas. Visgi recenzentas yra linkęs pritarti tiems europiečiams, kurie į šį virsmą žvelgia visai kitaip ir siūlo trečiąją pamatinę interpretaciją. Ji būvį po „išsilaisvinimo“ ragina vertinti nepalyginamai kritiškiau, negu tą daro didysis „išsilaisvinimo pasakojimas“. Kai kurie balsai, atstovaujantys trečiajai interpretacijai, apskritai neigia buvus revoliuciją tikrąja to žodžio prasme. Lietuva pirmiausia turėtų išsilaisvinti nuo „išsilaisvinimo pasakojimo“, trukdančio kelti fundamentalius klausimus, susijusius su tautos ir valstybės likimu.