LTLaikotarpis nuo XVI a. antrosios pusės iki XVII a. vidurio Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei buvo labai dinamiškas visais atžvilgiais – politiniu, ekonominiu, kultūriniu. Bandymai prisijungti Livoniją, karas su Maskva ir jo baigtis, Liublino unija, Jogailaičių dinastijos pabaiga, elekciniai seimai, Vazų dinastijos santykiai su Švedija, Smolensko susigrąžinimas, Bogdano Chmelnickio sukilimas, Dvidešimties metų (1648–1667) karas, Valakų reforma, Vilniaus universiteto įsteigimas, Trečiojo Statuto patvirtinimas (1588), Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo (1581) ir Lietuvos Iždo Tribunolo (vykdžiusio mokesčių pajamų ir išlaidų kontrolę) įsteigimas (1613)… Daug ką (ypač kariaujant) lėmė finansinis pajėgumas, kuris, pasak studijos autoriaus, „buvo nuolatinis valstybės saugumo sargybinis“. Ona Mažeikienė Iždas – nuolatinis valstybės saugumo sargybinis Rašyti apie tokius konkrečius dalykus kaip iždas galėjo imtis tik nepaprasto kruopštumo istorikas, didžiulio tikslumo iš savęs reikalaujantis žmogus. Tiek Lietuvos žemės, tiek didžiojo kunigaikščio iždo archyvai dingo per Antrąjį pasaulinį karą. Faktus teko rankioti po kruopelę iš daugelio archyvų, remtis Lietuvos žemės iždininkų ataskaitomis, kvitais, o tai sudėtingas ir sunkus darbas. Studijoje chronologiškai (pagal kunigaikščių valdymo laikais vykusius karus ir kitus įvykius) pateikta nuosekli Lietuvos iždo analizė. Atskiri skyriai pasakoja apie sidabrinės mokestį, muitų įplaukas, gėrimų apmokestinimą, Katalikų Bažnyčios vaidmenį sudarant biudžetą, didžiojo kunigaikščio rūmų iždo pajamas ir išlaidas bei kt [p. 85].
ENReview of the book by Antanas Tyla Exchequer of the Lithuanian Grand Duchy in the Second Half of the XVI-Middle of the XVIIth Century.