LTStraipsnyje analizuojamos vertimo problemos, pasitelkus tris angliškus kompiuterinės terminijos žodžius: „dekstop“, „folder“ ir „file“. Autorius teigia, kad tie žodžiai ir jais žymimi daiktai anglų kalboje buvo naudojami dešimtmečius prieš kompiuterių išradimą, ir būtent todėl iškart prigijo naujoje kompiuterinėje terpėje ir tapo tokie savi, jiems suteikus perkeltinę reikšmę. Autoriaus nuomone, šių angliškų žodžių lietuviškus atitikmenis reikėjo ne kurti, o versti, nes eiliniam naudotojui skirta terminija grįsta ne kompiuterine, o daug senesne ir įprastesne kanceliarinė kalba. Autorius siūlo minėtus tris žodžius versti „rašomasis (žodis vartojamas kaip daiktavardis)–aplankas–byla“. Savo variantą autorius pagrindžia pasiremdamas dvikalbystės atveju, kai vienoje kalboje vartojamų žodžių reikšmės tikrinamos ne tiek tiesiogine kalbinių atitikmenų vartosena kitoje kalboje, kiek apskritai gyvenant svetimame krašte ir stebint, kaip natūraliai čionykštė kalba atsispindi mintinėje gimtosios kalbos sąrangoje. Teigiama, kad ilgainiui vertiniai pasisiūlo tarytum patys, tiesiogiai jų neieškant, nes atitikmenys asmens mąstyme formuojasi daugiau neakivaizdžiu pasąmoniniu lygmeniu. Konstatuojama, kad kultūrinis ir reikšminis anglų kalbos skverbimasis į lietuvišką terpę yra neišvengiamas, ateityje jis tik didės. Kaip vienintelį perspektyvų kelią, kuris leistų lietuvių kalbai netapti lietuviškuoju anglų kalbos dialektu, autorius mato anglų kalbos supratimą, o supratus, ja išreiškiamas semantines sąrangas įsisavinti lietuviškai.