Identity and intertextuality. Reflections on the music of Romanticism in the works by Lithuanian composers

LTStraipsnyje siekiama atskleisti lietuvių kompozitorių gebėjimą išsaugoti savo identitetą (kūrybos autentiškumo prasme) šiuolaikinėje intertekstinėje kultūroje. Darbe nagrinėjama intertekstinė O. Balakausko, O. Narbutaitės, V. Bartulio, A. Martinaičio ir M. Urbaičio kūryba. Nuorodų į F. Chopino muziką ir A. Shopenhauerio veikalus aptinkama Osvaldo Balakausko kūryboje, kurioje daugialypė medžiaga virsta vientisais ir originaliais kūriniais. Onutės Narbutaitės kamerinėje kūryboje interpretuojami V. A. Mocarto ir F. Schuberto muzikiniai motyvai. Savitos O. Narbutaitės kompozicijos įtraukia į kultūrų dialogą. Kūrybinis individualumas ir originalumas apima daugybę prasmių ir įvairių stilistinių elementų. Autentišką stilių O. Narbutaitė kuria, integruodama kitų kūrėjų elementus, transformuodama juos į modernią muzikinę konstrukciją. Algirdo Martinaičio kompozicijose atsekami paslėpti F. Schuberto kūrybos elementai, kitų kompozitorių muzikinės intonacijos. Kompozitorius žaidžia klausytojų patirtimi, keičia semantinius režimus. Vidmanto Bartulio kūryboje atgyja klasikinė muzika (G. Puccini, H. Berliozo A. Dvorako, J. S. Bacho ir kitų). Kompozitorius nevengia cituoti. Mindaugas Urbaitis pasitelkia A. Brucknerio simfonijų medžiagą, tačiau ją perkelia į dabartį, įterpia į šiuolaikines schemas. Intertekstualumas, glaudžiai susijęs su muzikinės kalbos komunikabilumu ir semantika, nepaneigia lietuvių kompozitorių kūrybos autentiškumo ir savitumo.