LTVienas iš svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) dalykinės raštijos paminklų – trijų redakcijų Statutas (1529, 1566, 1588). Jis parašytas, to laikotarpio terminija, „rusų“ kalba, kuri keletą šimtmečių buvo oficialiąja LDK valstybės kalba. Šis raštijos paminklas svarbus XVI a. „rusų“ (baltarusių-ukrainiečių) literatūrinės rašytinės kalbos įvairių kalbinių ypatybių, tame tarpe ir leksikos, tyrinėjimuose. Būtent leksikos lygmuo labiausiai atspindi įvairius politinius, ekonominius ir kultūrinius tautų ryšius šioje valstybėje ir su kitomis šalimis. Šio paminklo leksika tematiniu požiūriu gana įvairi. Bet kadangi tai feodalinės teisės įstatymų kodeksas, tai teisinė leksika jame plačiai atsispindi. Straipsnyje lyginamuoju aspektu analizuojama leksinė-teminė žodžių grupė, susijusi su įvairių nusikaltimų (bendrieji nusikaltimų pavadinimai ir specifiniai pavadinimai atskiriems gyvenimo atvejams), nusikaltėlių ir bausmių pavadinimais. Atkreipiamas dėmesys į nagrinėjamos leksikos bendrybes ir skirtybes trijose Statuto redakcijose, atskirų redakcijų specifiką, skolinius. Išanalizuota medžiaga leidžia teigti, kad Statuto leksikos sudėtyje sutinkame nemažai šios leksinės-teminės grupės žodžių.Lyginamoji analizė rodo, kad Antrajame (1566) ir ypač Trečiajame (1588) Statutuose, didėjant jų apimčiai, atsirandant naujiems straipsniams, nagrinėjama teminė žodžių grupė pasipildo naujais terminais, dažniausiai skolinių dėka. Nemaža žodžių dalis, fiksuojama trijose Statuto redakcijose buvo jau žinoma senovinėje rusų kalboje (dažniausiai tai daugiareikšmiai žodžiai), kitą leksikos dalį sudaro saviti senųjų baltarusių ir senųjų ukrainiečių kalbų žodžiai, iš skolinių dažniausiai sutinkami leksiniai polonizmai arba polonizmai-germanizmai, polonizmai-lotynizmai. Būdingais analizuojamos leksinės-teminės žodžių grupės bruožais yra jos daugiareikšmiškumas (pvz., tie patys žodžiai reiškia nusikaltimų ir bausmių pavadinimus), vienašaknių žodžių poros, susijusios su nusikaltimų ir nusikaltėlių pavadinimais, sinonimiškumas, susijęs su įvairios kilmės žodžiais, leksiniai dupletai. Visa tai byloja apie dar XVI a. nenusistovėjusią šios srities terminiją ir kad Statuto redakcijos atspindi vieną iš jos formavimosi etapų. Nežiūrint į tai, reikia pabrėžti, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statutas kaip įstatymų kodeksas yra pakankamai tobulas savo laikmečio fenomenas.
ENOne of the most important monuments of juridical-legal literature in the Grand Duchy of Lithuania is the Statute (its three editions: 1529, 1566, 1588), the code of feudal law, written in the ‘Rusian’ language, which, for several centuries, was used as the office language in the country. This document is very important for the investigations of the lexis and other linguistic aspects of the literary Belorussian and Ukrainian languages of the 16th c. as the lexical layer best reflects different political, economic and cultural relations of the GDL with other countries. As far as the lexis of the Statute is concerned, it is rather variegated from the thematic viewpoint. The legal-juridical lexis in this code of feudal law is richest of all. In the article by means of comparative method the thematic-lexical cluster of words referring to or defining different crimes, criminals and forms of punishment is investigated. The common features of the lexis, its specific aspects, and borrowings in the three editions are brought out. The analysis enables us to notice that in the lexis of the Statute there are both common and specific words and terms defining different life situations, crimes, criminals and punishment.In the second (1566), and especially third (1588) edition, as they became more voluminous due to new or supplementing articles, the thematic-lexical cluster of words is enriched by new terms, most often loan words. As to the origin of the words, the analysis of the lexis reveals that the words came from the Old Russian language – and they are polysemic, the Old Belorussian and Ukrainian languages (the latter are very special and have a specific word formation); there are also borrowings, as a rule Polonisms, or Polonisms-Germanisms, or Polonisms-Latinisms. A peculiar feature of the thematic-lexical cluster of words is its polysemy, i.e. the same words define crimes and forms of punishment. There are also: a number of pairs of monosyllabic words denoting crimes and criminals, synonyms having different roots that are lexical doublets and express the same notion, and variants of word formation. The analysis proves that in the 16th c. the terminology concerning this sphere had not yet been standartised, and the three editions of the Statute reflect definite stages in the formation of the legal-juridical terminology. Apart from other aspects, the Statute is a unique linguistic phenomenon of its time.