On the problem of assessment of sustainability in the sea shore region

LTJūros pakrantės regionai, arba zonos, pasaulyje vertinami kaip išskirtinės svarbos teritorijos, kur sutelktas didžiausias gamtos ir žmogiškųjų išteklių potencialas. Todėl jų plėtra turėtų būti tausojamojo pobūdžio, darni, paremta potencialo reprodukcija, optimaliu plėtros aspektų santykiu ir vienodai nukreipta į žmonių gyvenimo lygio bei kokybės gerinimą, gamtinės aplinkos unikalumo išsaugojimą. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti mokslinę ir metodinę tausojančios regionų plėtros teoriją ir praktinius žingsnius nagrinėjančius straipsnius bei kitus šaltinius, siekiant parengti Lietuvos ir Latvijos pajūrio regiono plėtros būklės analizei pritaikytą tyrimų schemą. Darbe sprendžiami šie uždaviniai: mokslinės literatūros šaltinių analizė; tyrimų metodikos / schemos rengimas. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, loginės analizės principų (tokių kaip palyginimas, abstrahavimas, apibendrinimas) taikymas, metodinių darbų analizė. ArcGis 10.1 programa naudota rengiant regiono žemėlapį. Pristatomas tiriamas pajūrio regionas, kurį sudaro 4-ios Lietuvos savivaldybės ir 4-ios Latvijos savivaldybės pajūryje: Neringos miesto, Klaipėdos miesto ir rajono, Palangos miesto ir Kretingos rajono savivaldybės, Liepojos miesto ir rajono, Ventspilio miesto ir rajono, Talsi rajono savivaldybės. Aptariami šio regiono svarbiausi gamtos ir žmogiškieji ištekliai, nurodomos prioritetinės pagal priimtas strategines plėtros kryptis veiklos bei esminiai aplinkosauginės politikos aspektai.Įvairūs tausojančios plėtros tyrėjai ir analitikai skirtingai vertina patį tausojimo ar darnumo apibrėžimą. Darbe pateikiami sugrupuoti pagrindinių šia tema rašančių įvairių šalių autorių tausojančios plėtros apibrėžimai. Apibendrintai galima teigti, kad tausojanti plėtra yra tokia, kuri plėtojama darniai, nepažeidžiant gamtos procesų. Tai nėra galutinis apibrėžtas rezultatas, o nuolatinis kompromisas tarp žmogaus ir gamtos, kai žmogus prisiima atsakomybę už savo veiklą. Analizuojami ir pateikiami sugrupuoti pagrindiniai ekonominiai, socialiniai ir gamtiniai rodikliai, įvairių autorių bei Eurostat ir Jungtinių Tautų informacinėje duomenų bazėje rekomenduojami taikyti darnios plėtros analizei. Autorės pateikia savo sudarytą metodinių tyrimų schemą, papildytą Lietuvos ir Latvijos pajūrio regionui pritaikytu svarbių plėtros rodiklių sąrašu su jų svorio koeficientais, kurie visoms trims rodiklių grupėms yra vienodi (vidutiniškai 0,33). Ši metodika bus tikrinama praktiškai įvertinant tausojančios plėtros būklę kiekvienoje iš 8 tiriamų savivaldybių laikotarpiu nuo įstojimo į ES pradžios iki šių metų.

ENDefinitions and sets of indicators as well as approaches on sustainable development are compiled, discussed and evaluated in this paper. The researched region embraces for five urban and district municipalities in western Lithuania and Latvia in the total area of 1393.93 km2 . The scheme of steps of assessment of sustainability with selected sets of indicators relevant for the sea shore region of Lithuania and Latvia is presented and discussed.