Tarp istorijos ir propagandos

LTRecenzijoje apžvelgiama Timothy Snyder knyga „Kruvinos žemės. Europa tarp Hitlerio ir Stalino“ (Vilnius, 2011). Knygoje iš esmės Antrasis pasaulinis karas ir jo žiaurumai siejami tik su Stalinu ir Hitleriu, su Sovietų Sąjunga ir Vokietija, o kitoms valstybėms ir asmenybėms dėmesio skiriama nedaug. Tačiau autorius turi talentą originaliai konstruoti istorinius vaizdinius ir perteikti juos sodria bei įtaigia kalba, o siekiant stipresnio poveikio, knygos tekstas dažnai orientuoja į emocijas. Knyga parašyta remiantis antriniais šaltiniais, dažni autoriaus teiginiai ar išvados nėra pagrįsti empirika, o išvesti su logikos pagalba. Knygos turinys pilnas neapykantos stalinizmui ir nacizmui kaip politinėms sistemoms. Pateikiama įvairių žemėlapių, atspindinčių „kruvinų žemių“ teritoriją bei „žmogiškąją aukų geografiją“. Įvairių klausimų ir abejonių kyla skaitant knygos skyrius apie didįjį 1937-1938 m. terorą SSRS; dažnai autoriaus profesionalumas santykyje su tendencingumu traukiasi į antrą planą. Daug kritikos pažeriama dėl holokausto vertinimo ir ne visai pavykusio mėginimo gretinti su sovietiniais gulagais. Konstatuojama, jog teoriniame lygmenyje autoriaus užsiplėšta per daug; knygos turinys pats savaime nepatvirtina autoriaus sumanymo lyginti nacizmą ir stalinizmą. Nors istorija turėtų aiškintis ne tik stalinistinės ir hitlerinės neapykantos raišką, bet ir priežastis bei esmę, siekiant užkirsti jai kelią ateityje, tačiau „Kruvinų žemių“ konceptas orientuoja visai kita linkme.