Psichoemocinių veiksnių sąsajos su išemine širdies liga sergančių asmenų gyvenimo kokybe

LTDarbo tikslas – išnagrinėti psichoemocinių veiksnių sąsajas su išemine širdies liga (IŠL) sergančių asmenų gyvenimo kokybe. Ištirta 560 IŠL sergančių asmenų (400 (71 proc.) vyrų ir 160 (29 proc.) moterų, amžiaus vidurkis 57 metai), atvykusių į reabilitaciją. Pacientai užpildė klausimynus: su sveikata susijusios gyvenimo kokybės SF-36, stresinių gyvenimo įvykių, Daugiadimensės suvokiamos socialinės paramos, nerimo ir depresijos skalę, dešimties klausimų asmenybės inventorių. Daugiamatės linijinės regresijos analizė parodė, jog depresijos ir nerimo simptomai, taip pat ir toks asmenybės bruožas, kaip emocinis stabilumas, buvo reikšmingai susiję su gyvenimo kokybe ir šie ryšiai nesiskyrė tarp lyčių. Analizuojant socialinės paramos ir stresinių gyvenimo įvykių įtaką IŠL sergančių asmenų gyvenimo kokybei, išryškėjo lyčių skirtumų. Vyrų grupėje fizinės su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sritys sietinos su klinikinėmis IŠL charakteristikomis, tokiomis kaip NYHA ir krūtinės anginos funkcinės klasės; psichologinės su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sritys sietinos su socialinėmis charakteristikomis, kaip stresiniai gyvenimo įvykiai ir socialinė parama. Moterų grupėje tiek fizinės, tiek psichologinės su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sritys buvo susijusios vien tik su socialinėmis charakteristikomis, ypač su socialine parama.Nerimo ir depresijos simptomai stipriausiai veikia IŠL sergančių asmenų su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, tačiau, nepaisant to, didelę įtaką gyvenimo kokybei turi ir tokie asmenybės bruožai, kaip emocinis stabilumas. Suvokiamos socialinės paramos stoka ir daug patirtų stresinių gyvenimo įvykių blogina su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, ypač IŠL sergančių moterų.

ENAim of the study was to evaluate associations between psychoemotional factors and health-related quality of life (HRQoL) in coronary artery disease (CAD) patients. Five hundred sixty consecutive patients with CAD attending cardiac rehabilitation program were invited to participate in the study. Data on anxiety and depression, personality traits, stressful life events, perceived social support and HRQoL were collected from the self-administered questionnaires, Hospital anxiety and depression Scale, Ten item personality inventory, Social Readjustment Rating Scale, Multidimensional Scale of Perceived Social Support and 36-item Short Form Medical Outcome Questionnaire, respectively. A multivariate linear regression analysis showed that symptoms of depression and anxiety as well as personality trait of emotional stability have independent significant effect on the HRQoL. These relationships were similar in male and female patients. Gender differences were found in relationships between HRQoL and social support and stressful life events. In male patients were found that physical domains of the HRQoLwere associated with clinical characteristics of the CAD, such as NYHA class and angina pectoris class; and psychological domains of the HRQoL were associated with social characteristics such as stressful life events and perceived social support.In women both physical and psychological domains of the HRQoL were associated only with social characteristics, especially with perceived social support. Depression and anxiety have the most robust impact on HRQoL, but, despite this,such personality trait as emotional stability have independent effect on quality of life. Perceived social support and stressful life events have independent significant effects on the HRQoL in CAD patients, especially in female patients.