LTMonografija naujai aktualizuoja XX a. pabaigos Atgimimo laikotarpį, papildydama Baltijos šalių kolektyvinės atminties ir periodikos tyrimus. Fatališki XX a. 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių sandūros įvykiai, laisvės ir nepriklausomybės kovos Ukrainos karo akivaizdoje naujai aktualizuojasi ir vėl tampa kaip niekada svarbūs. Sykiu tai įdėmus žvilgsnis į 1987–1993 m. lietuvių ir latvių kultūrinę spaudą, kuri per šiuos septynerius metus pasiekė įspūdingas auditorijos aukštumas, tačiau pirmaisiais Nepriklausomybės metais patyrė pražūtingą nuosmukį. Mokslinę intrigą kuria literatūrologinė, kultūrologinė baltistinė perspektyva, atskleidžianti lietuvių ir latvių kolektyvinės atminties paraleles, individualius šių tautų savireprezentacijų ir savirefleksijų ypatumus. Ji atveria plačias šių giminiškų, kaimynystėje gyvenančių baltų tautų bei visuomenių, jų istorijos gretinimo galimybes. Knygos autorė suteikia daug lietuvių skaitytojui nežinomos informacijos apie latvius. Tyrimas išryškina ne tik Lietuvos ir Latvijos visuomenių ir kultūrų panašumus, bet ir skirtumus. Monografija perteikia plačią Atgimimo laikotarpio kultūrinės spaudos tekstų panoramą, išryškindama šaltinių autentiškumą ir unikalumą. Tyrimo medžiagą sudaro tūkstantis įvairaus pobūdžio tekstų, kuriuos fragmentiškai papildo užtekstinė, kontekstinė medžiaga, iliustracijos. Autorė pabrėžia atminties svarbą, provokatyviai klausdama, kaip suderinti archajistinę istorijos, atminties programą ir modernią futuristinę perspektyvą.Darbe analizuojami ir gretinami spaudoje dominavusieji baltų praeities epizodai (pvz., tremties, išeivijos patirtys, miesto kultūra ir žemdirbiškoji tradicija) ir atminties figūros (pvz., Rainis ir Maironis; A. Smetona ir K. Ulmanis; Lačplėsis ir Lietuvos didieji kunigaikščiai), tačiau pastebimos ir kritiškos pozicijos, skirtingos praeities versijos. Paskutiniuose skyriuose aptariami lenkiškieji, vokiškieji ir žydiškieji kolektyvinės atminties kontekstai ir Baltijos atminties perspektyva.
ENThe monograph gives a fresh update on the late 20th century Revival (Lithuanian: Atgimimas, Latvian: Atmoda), complementing to the research on collective memory and cultural press in the Baltic States. More in-depth interdisciplinary research on the Revival is crutial: this period formed the conservative basis of 21st-century Lithuanian and Latvian collective memory and identity. Those born after the restoration of indepedence already have their own interpretation of these events. Although authentic historical experience is diminishing, there are more opportunities to analyze and evaluate it more openly. Detailed studies of this transitional period are still sorely lacking. Comparative studies are even more needed. The scientific intrigue of the monograph is created by the literary and cultural Baltic perspective, which reveals the parallels between the collective memory of Lithuanians and Latvians, and the individual peculiarities of self- representations and self-reflections of these peoples. It opens up a wide range of possibilities for the juxtaposition of the two related Baltic peoples and societies, their cultures, and histories. The living actual memory of the Balts is almost lost, though at the same time still undiscivered, and every research contributes to its development. In this respect, the monograph is it first comprehensive work of its kind and subject matter. [...].