Suaugusių Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Suaugusių Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumas
Alternative Title:
Health literacy in Lithuanian adults
In the Journal:
Visuomenės sveikata [Public health]. 2013, Nr. 4 (63), p. 38-46
Keywords:
LT
Sveikatos priežiūra / Health care.
Summary / Abstract:

LTTyrimo tikslas – įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų gebėjimus ieškoti ir suprasti perduodamą sveikatos informaciją ir jos įtaką pozityviems sveikatos elgsenos pokyčiams. Atlikta anketinė 6 172 pirminės sveikatos priežiūros centrų lankytojų ir sveikatos mokymo renginių dalyvių apklausa 18-oje Lietuvos savivaldybių. Vertinant, ar gauta informacija paveikė respondentų sveikatos elgseną, buvo panaudotas dvinarės logistinės regresijos metodas. Tyrimas parodė, kad vienas respondentas naudojosi vidutiniškai 3 sveikatos informacijos šaltiniais. Pagrindiniais gyventojų sveikatos informacijos šaltiniais išlieka televizija (64,1 proc.), gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai (54,1 proc.), laikraščiai ir žurnalai (52 proc.), internetas (48,2 proc.). Tyrimas patvirtino prielaidą, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniau sveikatos patarimų gauna iš gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų, klausosi radijo sveikatos laidų, o internetas tapo pagrindiniu jaunesnio amžiaus žmonių sveikatos informacijos šaltiniu. Beveik pusei respondentų (46,8 proc.) kartais būna sudėtinga suprasti sveikatos priežiūros specialistų sveikatos patarimus, trečdaliui (28,5 proc.) – televizijos ir radijo laidas, sveikatos priežiūros įstaigų platinamas atmintines. 43,5 proc. respondentų nurodė, kad jų gauta sveikatos informacija nulėmė pozityvius jų sveikatos elgsenos pokyčius. Moterys, vyresnio amžiaus, dirbantys, blogiau savo sveikatą įvertinę respondentai dažniau pasinaudojo gauta sveikatos informacija pozityviems sveikatos elgsenos pokyčiams pasiekti (ėmė sveikiau maitintis, mankštintis, metė rūkyti ir kt.). Respondentai, įvertinę savo sveikatą kaip blogesnę nei vidutinė, turi 2,3 karto didesnį šansą pasiekti pozityvių elgesio pokyčių nei asmenys, įvertinę savo sveikatą kaip geresnę nei vidutinė.Respondentai, įvertinę savo sveikatą kaip blogesnę nei vidutinė, turi 2,3 karto didesnį šansą pasiekti pozityvių elgesio pokyčių nei asmenys, įvertinę savo sveikatą kaip geresnę nei vidutinė. Tai patvirtina iki šiol vyraujančią tendenciją, kad savo sveikata pradedame rūpintis, kai ji pablogėja. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sveikatos informacijos šaltiniai; Sveikatos mokymas; Sveikatos raštingumas; Sveikatos stiprinimas; Health education; Health information sources; Health literacy; Health promotion.

ENThe study was focused on three issues: to investigate the main sources of health information used of different social groups of population, understanding of received health information, and its impact on their health behavior and health status. Questionnaire data were collected from 6172 outpatients and participants of health education events in 18 Lithuanian municipalities. The study showed that 95.1 % respondents used at least one source of health information (the average respondent used three sources of information). TV (64.1 %), health care professionals (54.1 %), publications (52.0 %) and internet (48.2 %) were indicated as main sources of health information. Older people significantly more information received from health care professionals and radio, younger age groups from the internet. 43.1 % of respondents reported about difficulties to understand advices of health care professionals, 38.1 % – medication instructions, 25.6 % – health publications, 21.0 % – radio and TV broadcasts. 43.5 % of respondents filling an open-ended questionnaire item indicated that obtained health information they used to make appropriate health decisions. Younger respondents more often changed the eating habits, middle age group – increased physical activity, elderly – more often reported about reducing salt intake.Respondents assessed their health as poor have 2.3 times more chance of a positive change of health behavior, nor to assess their health as good or average. Study findings show, that health professionals and journalists in order to improve accessibility and effectiveness of transmitted health information must pay more attention to the age, gender, education, health and social status of the people whom health information is addressed. [From the publication]

ISSN:
1392-2696
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/53437
Updated:
2021-02-24 10:51:07
Metrics:
Views: 145    Downloads: 23
Export: