LTStraipsnyje aptariamos veiksnio, papildinio ir tarinio, kurie funkcionuoja kaip lokatyvai, vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą problemos. Paprastai veiksnys nurodo lokaciją, kai tarinio veiksmažodis išreiškia talpinimą (anglų k. tai būtų veiksmažodžiai contain, include, embody, comprise, involve, imply, connote, subsume, abound). Atliktas tyrimas parodė, kad vertėjas, versdamas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, dažnai pasirenka lokatyvus, ir taip originalo sakinyje esantis papildinys lietuviškame vertime virsta veiksniu. Veiksmažodžio rūšis taip pat keičiama: neveikiamosios rūšies veiksmažodžius pakeičia veikiamosios rūšies veiksmažodžiai. Verčiant sakinius, kuriuose lokatyvinis veiksnys išreiškia atmosferos reiškinius posesyviniais egzistenciniais sakiniais ir lokatyvinis veiksnys nusako veiksmo zoną, lietuvių kalba dėl sąlygiškai laisvos žodžių tvarkos suteikia dvi vertimo galimybes: išlaikyti lokatyvinį veiksnį arba pakeisti jį lokatyviniu prieveiksmiu. Pavyzdžiai su holistiniu lokatyviniu veiksniu rodo visišką abiejų kalbų atitikimą. Reikia pabrėžti, kad lokatyviniai papildiniai yra dažnas anglų kalbos reiškinys, tačiau, verčiant į lietuvių kalbą, tokie papildiniai paprastai keičiami vietos prieveiksmiais. Sakinių su holistiniais papildiniais vertimuose yra išlaikoma tokia pati sakinio struktūra, bet transformuojama veiksmažodžių morfologinė struktūra, pridedant priešdėlį ap-. Taip pat buvo pastebėta, kad lokatyviniai elementai buvo perkelti į tarinius. Lokatyviniai tariniai demonstruoja įvairius erdvinius santykius: jie gali būti sudaromi iš daiktavardžių, žyminčių objektų išsidėstymą, daiktavardžių, nurodančių objekto galutinę vietą ir daiktavardžių, nurodančių vietą, kurioje prasidėjo objekto judėjimas.Lokatyviniai tariniai nebuvo būdingi sakiniams, išverstiems į lietuvių kalbą. Jie buvo išlaikyti tik sakiniuose, kuriuose buvo pavartoti šie veiksmažodžiai: to camp (stovyklauti), to garden (sodininkauti), to imprison (įkalinti) ir to shell (išlukštenti). Kiti sakiniai buvo išversti, pasitelkiant vietos prieveiksmius. Atliktame tyrime buvo prieita prie išvados, kad, versdami lokatyvinius veiksnius, papildinius ir tarinius, vertėjai turėtų atsižvelgti į šiuos veiksnius: lokatyvo tipą, pragmatinius sakinio poreikius bei derivacines kalbos, į kurią verčiama, galimybes.
ENThis article focuses on the translation of subjects, objects and predicates functioning as locatives. The subject commonly expresses location when the predicate verbs are of containment (e.g., contain, include, embody, comprise, involve, imply, connote, subsume, abound). An analysis of such examples shows that the translator often keeps to locatives, and that the object in the English sentence often becomes the subject in the Lithuanian sentence. The type of process is not preserved either: verbs of containment are changed into activity verbs. In sentences with locative subjects expressing atmospheric phenomena, in possessive existential sentences, and when the locative subjects denote area, due to the relatively free word order, the Lithuanian language allows two possibilities in translation, i.e., preserving the locative subject, or turning it into an adverbial of place. Examples with holistic locative subjects exhibit full equivalency in both languages. Locative objects are very common in the English language as well. When translated into Lithuanian, locative objects were turned into adverbs of place. In translations of sentences with holistic objects, the same sentence structure is observed, but in the Lithuanian sentences we can see a change in the morphological structure of the verbs, which are used with the prefix ap-. Furthermore, locative elements were found to map onto predicates. Locative predicates exhibit different space relations: they can be formed on nouns which correspond to the placement of an object inside an entity, nouns which correspond to the final location of an object, and nouns which correspond to the place from which the motion of an object began. Locative predicates are not common in the sentences translated into Lithuanian. Locative predicates were preserved in sentences containing the verbs to camp (stovyklauti), to garden (sodininkauti), to imprison (įkalinti), and to shell (išlukštenti).Other sentences were translated using adverbials of place. In sum, the translation of locative subjects, locative objects, and locative predicates requires the translator to take into consideration several factors: the type of locative, the pragmatic needs of the sentence, and the derivational possibilities of the language.