Periodinių darbuotojų sveikatos tikrinimų praktika ir šeimos gydytojų požiūris į profilaktinių darbuotojų sveikatos tikrinimų tvarką Lietuvoje
LTTyrimo tikslas – įvertinti periodinių darbuotojų sveikatos tikrinimų praktiką bei gydytojų požiūrį į profilaktinių darbuotojų sveikatos tikrinimų tvarką. Tyrimo objektas – šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų (ŠG) atliekami periodiniai darbuotojų sveikatos tikrinimai bei ŠG požiūris į profilaktinių darbuotojų sveikatos tikrinimų tvarką. Atlikus anoniminę anketinę gydytojų apklausą internetu, išanalizuotos 238 anketos. Duomenų analizei naudota SPSS for Windows programa (15 versija). Respondentų pasirinkti atsakymų variantai buvo nagrinėjami apskaičiuojant absoliučius dydžius ir dažnius (proc.). Vidutinėms reikšmėms apibūdinti apskaičiuotas vidurkis (± SD – standartinis nuokrypis), moda (Mo), mediana (Md). Skirtumai tarp rodiklių buvo vertinami χ2 testu. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, jei p ≤ 0,05. Profilaktinius periodinius darbuotojų sveikatos tikrinimus Lietuvoje atlieka 79,3 proc. ŠG. 86,5 proc. ŠG profilaktiniai darbuotojų sveikatos tikrinimai užima iki 20 proc. darbo laiko. Asmens medicininėje knygelėje nurodytos informacijos apie profesinės rizikos veiksnius užtenka tik 49,4 proc. ŠG. 49,6 proc. periodinius darbuotojų sveikatos tikrinimus atliekančių ŠG savo praktikoje yra įtarę profesinę ligą. Apie įtartą profesinę ligą Valstybinei darbo inspekcijai nustatyta tvarka visada praneša tik 62,7 proc. gydytojų. Atlikdami profilaktinius darbuotojų sveikatos tikrinimus 35,3 proc. ŠG niekada nesikonsultuoja su darbo medicinos gydytoju. Galiojanti profilaktinių darbuotojų sveikatos tikrinimų tvarka tenkina 34,5 proc. ŠG. Vos 14,3 proc. ŠG yra patenkinti nustatytais apmokėjimo už profilaktinius sveikatos tikrinimus tarifais. 36,1 proc. ŠG nurodė, kad profilaktinių darbuotojų sveikatos tikrinimų veikla nėra kontroliuojama.
ENThe aim of this study was to assess the practice of workers’ periodic health examinations and doctors‘ approach to preventive health examinations procedure. The object of the study was workers’ periodic health examinations performed by general practitioners (family physicians) (GP) and GPs’ approach to the procedure of preventive health examinations. Anonymous web-based questionnaire was used. 238 questionnaires were analyzed. Data analysis was carried out by SPSS for Windows (version 15.0). Absolute rates and frequencies (in percent) of respondents’ answers were calculated. The mean (± SD - standard deviation), mode (Mo), median (Md) were calculated to describe mean values. χ2 test was used to assess statistical significance of differences with P value lower than 0.05. 79.3 percent of GP perform preventive periodic health examinations in Lithuania. For 86.5 percent of GP preventive health examinations take up to 20 percent of their working time. Information related to occupational risk factors given in the personal health card is sufficient for only 49.4 percent of respondents. 49.6 percent of GP performing periodic health examinations have suspected an occupational disease in their practice. Only 62.7 percent of GP report about suspected occupational disease to the State Labour Inspectorate. 35.3 percent of GP never consult an occupational physician while performing workers’ preventive health examination. 34.5 percent of respondents are satisfied with the current procedure of workers’ preventive health examinations. Only 14.3 percent of GP are satisfied with payment tariffs of preventive health examinations. 36.1 percent of respondents indicated that activities related to workers’ preventive health examinations are not controlled.
