Vertimo studijos: tikslo problema

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje apžvelgiama vertimo studijose vartojamų terminų, pvz., išverčiamumas, ekvivalentiškumas, adekvatumas, tikslumas / ištikimybė originalui ir kt., raida ir kaita. Atskleidžiamas jų kontraversiškas ir neretai fragmentiškas pobūdis. Tai paskatino išvadą, kad vertimas turi būti siejamas su vertėjo nuostatomis ir pasirinktu tikslu. Dažniausiai vertėjui tenka apsispręsti, ko jis siekia, – ar likti ištikimas originalui, ar tenkinti tikslinės auditorijos poreikius. Toks tikslo skilimas lėmė naujas metodologijas, pavyzdžiui, vadinamąją skopos teoriją, atvėrusią įvairių manipuliacijų galimybes. Kita vertus, vertimas, orientuotas į tikslinę auditoriją, surado savo vietą aprašomosiose vertimo studijose. Tas pats pasakytina ir apie daugialypės terpės kategoriją teksto vertime. Tokiu būdu vertimas gali būti pagrįstai traktuojamas kaip teksto perrašymas, o jo kokybė vertinama, atsižvelgiant į siekiamą tikslą.

ENPaper reviews the historical sequence of the development of the key concepts in Translation Studies such as translatability, equivalence, adequacy, faithfulness / fidelity, skopos, polysystem and their controversial as well as often fragmented nature. This conceptual limitation caused the generation of each new concept and, finally, led to the discernment of translation orientation dependent on the aim followed. Thus, equivalence of translation seeks fidelity to the source, while adequacy of translation allows to meet the needs of the target audience. This disseverance gave birth to new methodologies, e.g., the Skopos theory, and opened up the potential for manipulation. On the other hand, the target audience directed translation found its right place in descriptive translation studies as well as translation studies focusing on the multimedial category of text translation. Thus, the translated text can be rightly regarded as rewriting and its quality should be estimated against its sought aim.