ES KI ir komunikacinio veiksmo Lietuvoje kritika

LTStraipsnio tikslas yra kritiškai analizuoti viešą kūrybinių industrijų (toliau KI) ir kultūros ir kūrybos sektoriaus (toliau KKS) komunikaciją Lietuvoje, aiškinant pagrindinių koncepcijų supratimą kritinės diskurso analizės ir kritinės hermeneutikos požiūriu. Tuo tikslu bus apžvelgiami kai kurie Europos komisijos ir Lietuvos vyriausybiniai kultūros dokumentai, juose puoselėjamos sąvokos, jų sąsajos su galia, valdžia ir ekonomika komunikacinio veiksmo požiūriu. Kritinę diskurso analizę ir kritinę hermeneutiką suprantu taip, kaip jie yra pateikiami Kritinės teorijos (Critical Theory) ir pirmiausia Jurgeno Habermaso kūrinių, skirtų komunikaciniam veiksmui ir komunikaciniam protui svarstyti1 , skirtingai suprantant dialogizmo ir kai kurias poststruktūralizmo sąvokas. Šiuolaikinė Kritinė teorija aprėpia ne tik buvusią kultūros filosofiją, bet ir postmodernią kritiką. Todėl, aiškinant ES dokumentus, bus remiamasi daug kitų koncepcijų: tiesioginės savivaldos, svarstomosios demokratijos, savispektaklizacijos, atviros įvairovei visuomenės kūrimo ir kt. Straipsnio tikslas yra ne instrumentinis, ne nagrinėti atskirų komunikacijos epizodų stokas ar privalumus, o filosofinis. ES kultūros dokumentų kritika padės įžvelgti: ar institucijų savispektaklizacija ir KI technologijos veikia savarankišką sprendimą ir apšvietą, o, vadinasi, ir svarstomosios demokratijos raidą? ar direktyvi kalbėsena iškreipia E. Levino deklaruotą pamatinio asmens nepakankamumą, silpnumo supratimą ir kartu pagalbą jam? ar subjektą interpeliuojanti komunikacija netampa manipuliacijos priemone ir būdu užtildyti egzistencinį balsą svarbiausiose žmogaus būties raiškos sferose: švietime ir kultūroje?.Ketinu aptarti KI ir apšvietos, kaip savarankiškumo plėtros, santykį, kuriems įtaką daro simbolinio kapitalo kaupimas, vaizdinių mąstymo ir elgesio schemų industrinė gamyba ir individualios, bendruomeninės restruktūrizacijos.

ENThe aim of the article is to critically analyze communication of public sector of Creative industries (CI) and Cultural and Creative Sector (CCS) in Lithuania. The main attention is paid to explanation of important concepts of EU documents from the point of view of Critical discourse analysis and Critical hermeneutics: making of affects, an economy of experience, creative disruption, multiplicity of memories ... The article considers the Green Book and The Impact of Culture on Creativity and other EU and Lithuanian documents, their ideas and relationships with power, economy and creativity in a perspective of communicative reason. The object of critique is analysis of the case of Fluxus ministry (NGO in Kaunas) and growth of tendencies of meritocracy. I interpret Critical discourse analysis and Critical hermeneutics in a way they were developed in the Critical theory and in the works of Jurgen Habermas devoted to analysis of communicative action and communicative reason. My interpretation of the role of dialogue and some concepts of poststructuralism where I support theories of M. Bakchtin’s tradition differs from Habermas interpretation. Contemporary Critical theory includes not only former Cultural philosophy, but also elements of critique of Cultural industries (tradition of M. Horkheimer and T. Adorno), British Cultural studies and political economy devoted to the questions of CI. Besides, for interpretation of EU documents I use a number of concepts related to the poststructuralism: direct self-government, deliberative democracy, critics of nomenclature and meritocracy, self-spectaclization and creation of open society for diversities. The aim of the article is not instrumental, but philosophical. It is not about considering strongness and weakness of separate episodes of communication, but analysing openness and self-reliance of local cultural reason.Analysis of EU documents helps to find out the answers to the following questions: does the self-spectaclization of institutions and technologies of CI influences self-reliant, independent judgements and enlightenment and, as a consequence, development of deliberative democracy? Does directive speaking of commissions perverts fundamental insufficiency of human being? Do the meritocratic demands on CI and CCS help to understand weakness and existential needs of human beings, demands of creative class? Does communicative interpellation of subject become the means of manipulation and instrument for silencing of existential voices in the most important areas of human beings: education and culture? The article discusses the contradictions between CI and Enlightenment (as development of independent and self-reliant reason) in the sphere of accumulation of symbolical capital, in the mass production of schemes of thinking and behaviour, in the areas of individualization and restructurization of communities.