Prelatas Konstantinas Olšauskas: visuomenės veikėjo tragedija
LTRecenzijoje aptariama Vidos Pukienės monografija „Prelatas Konstantinas Olšauskas: visuomenės veikėjo tragedija“ (Vilnius, 2013). Monografija skiriasi nuo iki šiol skelbtų darbų tuo, kad joje siekiama, išanalizavus jau paskelbtus darbus, periodinę spaudą bei archyvinius šaltinius, visapusiškai ir kiek galima tiksliau apibūdinti neeilinę asmenybę. Plačiau atskleisti ir paaiškinti tą neigiamą šleifą, kuris supo prel. K. Olšauską, ypač nuo plačiai išgarsintos Birštono bylos. Ankstesnėje literatūroje buvo keliamas klausimas: prel. K. Olšauskas – kunigas ar žudikas? visuomenės bei politikos veikėjas ar savanaudis garbėtroška? V. Pukienė, nepasiduodama ankstesnių autorių nuomonei, nesivadovaudama jausmais, išankstinėmis politinėmis nuostatomis, o analizuodama šaltinius ir konkrečius dokumentus, mano manymu, į šį klausimą atsakė. Jos knygoje kun. K. Olšauskas – XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos Katalikų Bažnyčios prelatas, veiklus dvasininkas, lietuvių tautos inteligentas. Jo bažnytinis ir pasaulietinis aktyvumas reiškėsi tuo metu, kai Katalikų Bažnyčia jau nebebuvo vienintelė Lietuvoje stipriau organizuota jėga, kovojusi prieš carizmą, stačiatikybę. Greta to gynusi lietuvių tautą nuo sklindančios lenkėjimo bangos. Tuo metu, kai gyveno ir aktyviai veikė dvasininkas K. Olšauskas, jau kūrėsi lietuvių visuomeninės organizacijos, politinės partijos, išsikristalizavo pasaulėžiūrų skirtumai.Įvertinusi visapusišką visuomeninę ir politinę prel. K. Olšausko veiklą, atmesdama ankstesnės istoriografijos kai kurias perdėtai kategoriškas, dažnai (ypač sovietmečio) neigiamas išvadas, doc. dr. V. Pukienė pateikė savas, dalykiškas, objektyvias, konkrečiais dokumentais pagrįstas išvadas. Nors griežtai paneigti ar patvirtinti kai kurių kunigo gyvenimo faktų, eskaluojamų spaudoje, nesiryžo, bet iš konkrečios dėstomos medžiagos jie savaime išaiškėja. Autorė, pasirinkusi kontekstinės biografijos tyrimo metodą, pateikė skaitytojui visapusišką kun. K. Olšausko asmenybės ir jo veiklos charakteristiką, plačiau supažindino su lietuvių tautiniu sąjūdžiu ir nepriklausomos valstybės kūrimu XX a. pradžioje. Nors kai kurios knygos dalys iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti perteklinės, tačiau labiau įsigilinus nesunku suprasti, jog platesnis kontekstas sudaro galimybę rekonstruoti XX a. pirmosios pusės lietuvių inteligentijos tarpusavio santykius, geriau suprasti prel. K. Olšausko veiklos motyvus ir priežastis, įvertinti jo veiklos svarbą to meto socialiniame, kultūriniame, politiniame gyvenime [p. 140].
