Tapino valanda
LTAndriaus Tapino fantastinis romanas „Vilko valanda“ (2013) – naujas reiškinys lietuvių literatūroje. Alternatyvią istorijos versiją autoriui leido realizuoti stimpankas, kurio dėka istorija aktualizuojama, tačiau žaidimas žaidžiamas pagal autoriaus sumaniai nusistatytas taisykles. Fantastinis pasaulis išgaunamas taikliai akcentuojant, štrichuojant vaizduojamą aplinką. Recenzijoje analizuojama stimpankiškoji realybės adaptacija, romano siužetas ir knygos reprezentacija. Veikėjų romane tiek daug, kad jie pasmerkti likti statiškais eskiziukais – net ir dažniau veikiantiems personažams pritrūksta charakterio. Tačiau išraiškingumo nestinga Vilniaus rajonams. Romane veikia realiai gyvenę asmenys, istorinės asmenybės, bet kyla klausimas, ar šis pasirinkimas nėra masalas pirkėjams. Tekste likę neatitikimų, nelogiškumų. Teksto trūkumus iš dalies kompensuoja komizmas; rišlus ir pagaulus siužetas, į priekį varomas daugybės veikiančiųjų asmenų – esminė šio teksto vertybė. Fantastiniame romane apie sostinę prikeliami miesto sukūrimo legendų bei lietuviškų pasakų siužetai. Postmodernus pastišas – toks Tapino kūrybinis santykis su istorinėmis detalėmis. Didžiausias knygos sumanymo priekaištas tenka vaizdinei medžiagai. Nors idėja knygą gausiai iliustruoti ir kuriamo pasaulio ribas išplėsti už teksto ribų – yra sveikintina, tačiau vizualinių reprezentacijų suma teikia chaoso įspūdį. Kūrinys visais atžvilgiais yra populiarusis romanas. Neigiamas reiškinys yra ne pats popliteratūros rašymas, o šio žanro naujienos perteklinis komunikavimas žiniasklaidoje.
