Proveržis lietuvių (fantastinėje) literatūroje

LTRecenzijoje aptariama Andriaus Tapino knyga „Vilko valanda“ (2013), ieškant sąsajų su kitomis knygomis. Fantastiką tikslinga kildinti iš nuotykinių pasakojimų – netikėtumas, neįprastumas ir įvykių gausa teikia atvangą. Būtent fantastai Lietuvoje intensyviausiai rūpinasi mėgėjiška grožine literatūra. „Vilko valanda“ iš viso fantastinio konteksto išsiskiria būtent tuo, kad jį peržengia. Tam reikėjo ne vien knygos turinio, o visos veiksnių kombinacijos: charizmatiško ir žinomo autoriaus, sėkmingos ir gerai apgalvotos reklamos kampanijos ir stambios leidyklos. Pasirinktas fantastikos žanras, vadinamas „steampunk“ – tradiciškai jis reiškia alternatyviąją istoriją, kurioje išvystyta tikrovėje nunykusi ir kitomis pakeista garo technologija, bet kartais vartojamas ir platesne prasme, turint galvoje apskritai alternatyvios technologijų raidos istoriją – yra orientuotas visų pirma į istorijos klausimus. Romane taikliai pasitelkti lietuviški ir lietuviškumo klausimai – tautinės tapatybės problemos ir natūraliai susijusios su istorija, ir pastaruoju metu ne mažiau aktualios literatūroje ir viešumoje. Kūrinys sėkmingai žaidžia įtampa, kelių siužetinių linijų persipynimu, mažumėlę šabloniškais, bet įtikinamais veikėjais, ir pačiomis fantastinėmis idėjomis. Jame labai stipri vieno konkretaus rašytojo – Terry Pratchetto – įtaka. Savo sukurtų taisyklių nesilaikymas yra didžiausias fantastikos rašytojo nusikaltimas. Vis dėlto tai pirma stipriai į viešumą išsiveržusi lietuvių fantastų knyga.