Analitinis metodas ir šiuolaikinė filosofija

LTStraipsnis skirtas analitinės filosofijos analizei. Autoriaus požiūriu, šiandien šis metodas neabejotinai dominuoja visoje akademinėje filosofijoje, ir Lietuva čia nėra išimtis. Apžvelgiamos analitinio metodo ištakos ir raida. Teigiama, kad analitinis metodas yra tas profesionaliosios filosofijos pagrindas, kuris prigijo šiuolaikinėje akademijoje ir naudoja kalbos analizę kaip pagrindinį savo darbo įrankį. Šis projektas radosi 20 a. pradžioje ir tik nežymiai pakitęs tęsiasi iki dabar, nors ir prarado savo pagrindą – kalbos ir pasaulio izomorfizmą. Didžiausia šio metodo problema ta, kad jis nesvarsto savo tikslų bei pagrindų, laiko juos savaiminiu dalyku, nors tai pati abejotiniausia viso projekto dalis. Pabrėžiama, kad analitinis metodas veda prie filosofijos sritinės proliferacijos. Atskleidžiama, kad uždaro pobūdžio kalbinė analizė filosofiją daro vis ezoteriškesnę ir techniškai sudėtingesnę, todėl dabartinių akademinių filosofinių tekstų be specialaus pasiruošimo skaityti ir suprasti neįmanoma. Pabrėžiama, kad nuolat sudėtingėjančios analitinio metodo kuriamos teorijos išvystė be galo smulkų sąvokinį aparatą, tuo tarpu bendresnio pobūdžio terminų dažnai yra prisibijoma, tad, autoriaus teigimu, retas filosofas šiandien geba pasakyti, kas išties yra tiesa arba būtis, arba gėris, arba valdžia. Reziumuojama, kad sekdama mokslinių programų pavyzdžiu, filosofija tampa nuasmeninta, ypač kai darbus rašo autorių kolektyvas. Keliamas retorinis klausimas, ar tokio kolektyvinio darbo rezultatai dėl būtinybės derinti nuomones dar gali būti laikomi filosofiniais.

ENThe article is intended for the analysis of analytical philosophy. According to the author, today this method is undoubtedly dominant in the whole academic philosophy, and Lithuania is no exception. This article includes an overview of the origins and development of the analytical method. It is stated that the analytical method is that basis of professional philosophy, which took root in the modern academy and uses language analysis as the main tool of its work. This project was established in the beginning of the 20th century and even though it has lost its basis, i.e. the isomorphism of language and world, it has changed only slightly and is still being used. The biggest problem of this method is that it does not consider its goals and basis, it treats them as spontaneous matter, even though this is the most questionable part of the whole project. It is emphasized that the analytical method leads to the field proliferation of the philosophy. It is revealed that the closed linguistic analysis creates increasingly more esoteric and technically more complex philosophy; therefore, it is impossible to read and understand current academic philosophical texts without special preparation. It is emphasized that theories of analytical method constantly becoming more and more complex had developed an infinitely small conceptual apparatus, while more general terms are often avoided; therefore, according to the author, a rare philosopher can now say what the truth, being, goodness or power really is. It is summarized that following the example of scientific programmes, philosophy becomes impersonal, especially when works are written by a group of authors. The author also raises rhetorical question asking whether the results of such collective work for the need to coordinate opinions can still be regarded as philosophical.