LTStraipsnyje apžvelgiamas dviračių naudojimas tarpukario Lietuvoje. Skaičiuojama, jog nepriklausomoje Lietuvoje per 22 metus nupirkta apie 65 000 dviračių, daugiausia didžiuosiuose miestuose. Už naują dviratį, apytikriai reikėdavo pakloti maždaug 2–3 karvių kainą. Nepaisant aukštos kainos, dviratis netruko tapti viena svarbiausių susisiekimo priemonių tradiciškai prastų kelių krašte. Nuo 1919 m. veikė dviračių registracijos sistema, dviratininkai kaip eismo dalyviai minėti atitinkamuose įstatymuose ir taisyklėse. Dėl finansinių išteklių stokos Lietuvos valstybinių tarnybų motorizacija vyko lėtai, todėl jų dėmesio centre atsidūrė neabejotinai pigesnė transporto priemonė – dviratis; jais aktyviai naudojosi policija, kariuomenė. Dviračius susisiekimui naudojo ir kitų profesijų atstovai, studentai, moksleiviai. Gerėjant šalies ekonominei padėčiai, dviratis imtas naudoti turizmo ir rekreacijos tikslais. Stereotipiškai dviratis laikytas vyriška transporto priemone, tačiau XX a. pr. situacija ėmė keistis ir juo dažniau naudojosi moterys. Tarpukario Lietuvoje į moteris dviratininkes vis dar žiūrėta gan neigiamai. Pagrindinė problema, su kuria susidūrė dviračių savininkai, buvo vagystės. Jos padažnėjo vasaros metu, o apogėjų pasiekė Antrojo pasaulinio karo metais. Vagystės buvo išaiškinamos retai. Dviratis taip pat neatsiejamas nuo sporto: 1922 m. Lietuvoje įvyko pirmasis dviračių sporto čempionatas; Lietuvos dviratininkai šalį atstovavo olimpinėse žaidynėse, tačiau profesionalus dviračių sportas tarpukario Lietuvoje nesusiformavo.
ENThe article reviews the use of bicycles in the inter-war Lithuania. It is estimated that in the 22 years of the Lithuanian independence about 65,000 bicycles were bought (mostly in big cities). A price of a new bike was nearly equal to the price of 2-3 cows. Despite the high cost, the bike soon became one of the most important means of service in the country with traditionally poor roads. In 1919 the bicycle registration system was established, and cyclists as road users were mentioned in relevant laws and regulations. Due to lack of financial resources, the motorization of the Lithuanian public services was slow; therefore, the focus was on definitely cheaper vehicle, i.e. a bike; they were actively used by the police and the army. Representatives of other professions, students and students were also using bicycles. When country's economic situation started to improve, bicycles were used for tourism and recreational purposes. Stereotypically, bicycle was considered to be a manly vehicle; however, in the beginning of the XX century the situation began to change and bicycles were more often used by women. In inter-war Lithuania women cyclists were still assessed negatively. The main problem encountered by bicycle owners was thefts. They increased during the summer, and they reached the apogee in the years of the Second World War. Thefts have been seldom solved. The bike is also inseparable from sports: In 1922 Lithuania had held its first bicycle championship; Lithuanian cyclists represented the country in the Olympic Games; however, in the inter-war period Lithuania did not manage to form professional cycling.