LTJau pirmasis disertacijos pavadinimo dėmuo suponuoja tradicinį, bet savo aktualumo iš esmės nepraradusį tyrimo objektą, o konkrečiau – Leonardo Andriekaus gyvenimą ir kūrybą. Kaip teisingai pažymi Dainius Sobeckis, poetas bei kunigas L. Andriekus šiandien yra mažiau nei kiti lietuvių egzodo kūrėjai nagrinėtas autorius. Galima sutikti ir su įvade pabrėžiamu darbo naujumu, aktualizuojant bei aptariant archyvinius šaltinius, skirtingais tekstais pasireiškusį L. Andriekaus kūrybinį gyvenimą. Apie disertacijos reikšmingumą bendriausia prasme leidžia spręsti autoriaus dėmesys religinei ir kultūrinei, organizacinei ir leidybinei L. Andriekaus veiklai. Tiesa, įvade žadant nagrinėti pamokslus ir kitus tekstus, jų klausimas lieka atviras: jeigu šių galimybių teikia archyvinė medžiaga, pasigedau išsamesnės ir problemiškesnės analizės, juo labiau – iš kultūros teologijos (kuriai angažuojamasi disertacijoje) perspektyvos. Pavyzdžiu galėtų būti prieduose pateiktas, įvairiais požiūriais labai įdomus (nors prieštaringai vertintinas) L. Andriekaus tekstas „Religinis menas“, kuris kažkodėl išsamiau nenagrinėjamas. Nauja yra ir kultūros teologijos prieiga būtent aptariamo poeto recepcijoje. Tiesa, kultūros teologijai artimų nuostatų yra ir ankstesnėje L. Andriekaus recepcijoje iš krikščioniškosios pasaulėžiūros bei teologijos perspektyvos. Šiuo atveju galima teigti, kad ankstesnė L. Andriekaus recepcija disertacijoje aptariama sąžiningai nurodant pagrindines pozicijas, parodant iki šiol vyravusias svarbiausias recepcijos kryptis. Kultūros teologija – bent jau disertacijos intencijose – suvokiama ir kaip teorija, ir kaip gyvenimo bei kūrybos specifika. Reikšmingas yra lietuviškos tradicijos aktualizavimas aptariant kultūros teologiją ir kitą problematiką (Antanas Maceina ir kiti).Nuošalyje visai nepaliekama ir Paulo Tillicho teorija. Kitas klausimas, kaip realiai kultūros teologija funkcionuoja pačiame disertacijos tyrime. Į šį klausimą atsakyčiau – iš dalies. Darbo pradžioje angažuojantis kultūros teologijai, disertacijoje vyraujantis biografinis metodas kiek apvilia. Tačiau vėlgi galima teigti, kad pastaruoju metodu pateiktas žvilgsnis į L. Andriekaus gyvenimą bei veiklą yra svarbus tiek bendrame lietuvių kultūros akiratyje, tiek ir mąstant atskirai apie aptariamą autorių [p.143].